- Zigmas Jurevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kur tai matyta? Absurdas, pasityčiojimas iš lietuvybės, iš visko, kas mums šventa! Pranas Lubinas ir kiti mūsų krepšinio tėvai grabe vartosi! Turbūt taip bambėtų sporto sirgaliai, jei įvyktų tai, kas, iš esmės, neišvengiama.
O neišvengiama yra tai, kad nacionalinėje krepšinio rinktinėje turėsime legionierių. Kad ir kaip drastiškai tai skambėtų. Kol ultrapatriotai taisosi beretes ir mintyse renka prakeiksmus, ramiai pasvarstykime. Šiemet Lietuvos rinktinės laukia pasaulio čempionatas Kinijoje. Ateinantį rudenį lietuviams teks galynėtis ne tik su Europos komandomis, bet ir su JAV, Argentina bei kitomis krepšinio milžinėmis. Žinant, kad prieš dvejus metus Senojo žemyno pirmenybėse kritome jau aštuntfinalyje, labai realu, kad prisidėjus dar 4–5 pajėgioms kitų žemynų ekipoms, susidursime su dar didesniais iššūkiais.
Na, gerai: optimalios sudėties Lietuvos rinktinė pajėgi įveikti ir stipriausius priešininkus. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad savo svajonių komandos šiemet nesurinksime. O didžiausia spraga atsivers po krepšiu. Eurolygoje žibėjęs Artūras Gudaitis jau senokai gydosi sunkią traumą ir bent iki rudens rimto krepšinio neragaus. Stumdytis su galingais "centrais" galės tik Domantas Sabonis ir sveikstantis Jonas Valančiūnas. Bet svarbiausios sezono kovos dar tik artėja. Neduokdie, jei susižeis dar kuris nors iš mūsų milžinų. Tada visų žvilgsnis nukryps į Donatą Motiejūną. Nors dairytis jau bus per vėlu. San Antonio "Spurs" klubo naujokas nenusiteikęs užkasti karo kirvio su rinktinės treneriu Dainiumi Adomaičiu.
Akivaizdu, kad Lietuvoje daugiau elitinio lygio aukštaūgių tiesiog nėra, todėl lieka vienas kelias – ieškoti tinkamų legionierių. Pastarojo Europos čempionato nugalėtojos Slovėnijos pavyzdys įrodo – šiuolaikiniame krepšinyje mažoms valstybėms verstis vien savais ribotais resursais – įmanoma. Tačiau bent vienas kokybiškas užsienietis starto penkete, net ir vidutinio pajėgumo rinktinę gali užkelti į pačias didžiausias aukštumas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...