Krizė ateis, o kaip (ar) mes jai ruošiamės?

Pastaruoju metu viešoje erdvėje netyla ne tik ekonomistų, bet ir politikų diskusijos apie (ne )artėjančią krizę, recesiją, pasaulinį finansinį nuosmukį ar net naująją didžiąją depresiją.

Viena pusė teigia, kad tai tikrai įvyks, ir tai tik laiko klausimas, kiti mano, kad kalbomis apie būsimus sutirštintus ar tiesiog menamus pavojus mes patys stabdome vidaus vartojimą ir išeliminuojame vieną iš dviejų pagrindinių ekonomikos variklių, palikdami tik eksportą, kuris vienas mūsų ekonomikos neištrauks.

Pastarieji įsitikinę, kad dabar mes esame gerokai labiau pasirengę nei prieš buvusią krizę, sustiprėję ekonomiškai ir įmonės, ir namų ūkiai, todėl mano, kad didesnės problemos kils populistų įtakai vis labiau nusileidžiančioms Italijai, Ispanijai, Prancūzijai, jau dabar ekonominius sunkumus patiriančioms Kroatijai ir Bulgarijai. Aišku, niekam nuostabos nekeltų, jei, įsivyravus naftos kainų kritimo tendencijai, recesiją patirtų ir mūsų kaimynė Rusija.

Aš nepritariu kai kurių ekonomistų nuomonei, kurie mano, kad, net jei ir pasaulio ekonomika sparčiau lėtės ar net bus krizė, Lietuva yra viena tų šalių, kuri nukentės mažiausiai.

Kapitalo srautai šiandien daug labiau susisaistę tarpusavyje nei kada anksčiau.

Šiuolaikinės technologijos jiems ir prekybai suteikia iki šiol neregėtas galimybes laisvai judėti po visą pasaulį.

Manau, kad mūsų šalies ekonomika dar pernelyg silpna ir, aišku, pernelyg atvira, kad galėtume tikėtis tokio optimistinio scenarijaus.

Todėl, mano nuomone, mes visada turėtume galvoti apie fiskalinę drausmę ir nuolatinį finansinių rezervų kaupimą. Ir daryti tai, manau, turime visada ir visur kur tai tik įmanoma.

Pavyzdžiui, jeigu galime neatiduoti Lenkijai beveik 400 mln. eurų už prekes, tai neatiduokime, sudarykime palankias sąlygas apsipirkti Lietuvoje.

Jei galime turėti mažiau valstybinių švenčių, o daugiau dirbti, taip ir darykime. Tai dar 700 mln. eurų kasmet.

Kiekvienas specialistas savo srityje mato, kur galima sutaupyti optimizuojant procesus ir kaip galima sukurti didesnę pridėtinę vertę, gaminant produkciją arba parduodant paslaugą.

Tereikia suprasti, kad tai mūsų visų tikslas – sukurti tvirtos ekonomikos valstybę, kurio be mūsų niekas neįvykdys, nes valstybės pagrindas ir esame mes, visi jos piliečiai.

Todėl šiandien aišku, kad niekas už mus pačius rezervų nesuras, niekas neskirs vaistų nuo krizių, jeigu nesusirasime jų patys.

Tuo labiau kad ir pasaulyje sunkiai sekasi surasti naujus receptus. Ir realiai siūlomas naudoti tas pats senas vaistas nuo krizės – kiekybinio skatinimo programa, kurio veikimą turėtų užtikrinti TVF (Tarptautinis valiutos fondas) ir JAV federalinis atsargų bankas .

Tai patvirtino ir ECB (Europos centrinis bankas) prezidentas Mario Draghi, pranešdamas, kad dabar užbaigiama "kiekybinio skatinimo programa", tačiau kartu pabrėždamas, kad tai yra nuolatinė priemonė, taikytina, jei įvyktų finansinis nuosmukis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

krizė kaip krizė

krizė kaip krizė portretas
bet rinkimams kai kas ruošiasi.

plikas kapitonas

plikas kapitonas  portretas
linkejimai nuo neringos

O Viešpatie

O Viešpatie portretas
O Afganas jau vėl su uniforma,matyt tokios šiltos kėdės kai laivyne neranda daugiau
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šiuolaikinis menas ir populiarusis diskursas
    Šiuolaikinis menas ir populiarusis diskursas

    Akivaizdu, ir reikia tai pripažinti, kad gyvename tokioje šalyje, kurios dauguma žmonių nesupranta šiuolaikinio meno kaip savitos kūrybos rūšies. Šio, iš esmės, istorijos nulemto sąmonės barjero negeba peržengti ne t...

  • Knygos apie <span style=color:red;>(ne)</span>įvykusius švietimo pokyčius
    Knygos apie (ne)įvykusius švietimo pokyčius

    Prisiminkime dvi dainas – Vytauto Kernagio "Saugok sveikatą" ir "Hiperbolės" "Daktarai". Šios dainos puikiai spinduliuoja sąstingio epochos dvasią ir kartu bando atsakyti į svarbiausius gyvenimo prasmės klausimu...

  • Pušys 38-oje lygiagretėje
    Pušys 38-oje lygiagretėje

    Šaltojo karo (1946–1991) pradžia žymi ne tik naujos žmonijos epochos gimimą, bet ir legendinio generolo Douglaso MacArthuro (1880–1964) karjeros pabaigą. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui (1939–1945), nacizmo grėsmę pakeit...

    4
  • Turtuoliai vargšai
    Turtuoliai vargšai

    Posakį "Maži vaikai – maži vargai" galima paversti finansine paralele: maži vaikai – maži pinigai, dideli vargai – dideli pinigai. Tam pritartų šiemet bendrojo lavinimo mokyklas baigsiančių abiturientų tėvai. ...

  • Rytietiški saldėsiai
    Rytietiški saldėsiai

    Nursultanas Nazarbajevas pavargo būti Kazachstano prezidentu. 30 metų aukščiausioje valdžioje – ne juokas. Bet kas pavargtų. Nuo prabangos ir galios – taip pat. ...

    5
  • Laisvės ir tolerancijos kelyje
    Laisvės ir tolerancijos kelyje

    Ligai ir mirčiai išplėšus iš mūsų gretų artimą draugą ir bendražygį Freddy Opsomerį (1955–2019) reikia paskubėti kažką svarbaus liudyti mūsų – Sugiharos fondo "Diplomatai už gyvybę" istorijai. Gimtojo...

    1
  • Apie laimę
    Apie laimę

    Kai kas šiandien švenčia Laimės dieną. Idiliškas vaizdelis: tėvai laimingi su vaikais, vaikai – su tėvais. Deja, neretai, tos laimės pritrūkus, tėvai atsiduria senelių namuose, šiais laikais dažnai vadinamais &scaron...

    2
  • Atsakomybė už pokyčius
    Atsakomybė už pokyčius

    Tarsi perkūnas iš giedro dangaus trinktelėjo pranešimas, jog Klaipėdoje prieš mero rinkimų antrąjį turą vienos uostamiesčio mokyklos vadovas ir rinkimų komisijos pirmininkas ragino balsuoti už vieną kandidatų. ...

    1
  • Rinkimų koziriai – širdys?
    Rinkimų koziriai – širdys?

    Kauniečiai – laimės kūdikiai, savo merą išsirinko vienu ypu, be jokių antrųjų pasispardymų. Ir ne tik jie. Iš viso 19 savivaldybių gyventojai pasirinko savo artimiausią aukščiausiąjį vadovą pirmuoju bandymu. O št...

    1
  • Pagrindinis klausimas, padedantis apsispręsti dėl pensijų kaupimo
    Pagrindinis klausimas, padedantis apsispręsti dėl pensijų kaupimo

    Šiais metais reformuojama II pakopos pensijų kaupimo sistema paskatino gyventojus iš naujo imti domėtis savo senatvės pajamomis. Pagrindiniai gyventojams rūpintys klausimai yra susiję su kaupiamų lėšų saugumu ir sukauptų lė&scaro...

    3
Daugiau straipsnių