Krizės dešimtmetį pasitinkant | kl.lt

Krizės dešimtmetį pasitinkant

Lygiai prieš dešimtmetį pradėjo trauktis Lietuvos BVP. Iš pradžių tai kvepėjo tik lengvu nuosmukiu, bet įsisiūbavusi pasaulinė finansų krizė sukėlė didžiausią ekonominį šoką po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį šalies ekonomika susitraukė beveik šeštadaliu.

Kokia Lietuvos ekonomikos sveikata prabėgus dešimčiai metų, ir ar gali toks scenarijus pasikartoti šiandien?

Po įstojimo į Europos Sąjungą teigiami lūkesčiai, finansinės paramos pliūpsnis ir per spartus kreditavimo augimas padėjo išpūsti nemažą nekilnojamo turto burbulą. Kurį laiką atlyginimai augo penktadaliu kasmet, ir lūkestis, kad toks augimas tęsis, paskatino gyventojus pirkti net jiems neįperkamą būstą.

Nekilnojamo turto burbulą lydėjo ir bendras vartojimo burbulas – įsigytus namus reikėto įrengti ir apstatyti, taupymo norma tapo neigiama, o gyventojų finansiniai įsipareigojimai viršijo finansinį turtą. Vartojimo ir investicinių prekių importas augo gerokai sparčiau nei įmonių eksportas, todėl susiformavo milžiniškas užsienio prekybos deficitas, vienu metu pasiekęs beveik penktadalį šalies BVP.

Prieš dešimt metų pasitinkant pasaulinę finansų krizę, viena iš pagrindinių Lietuvos problemų buvo didžiulis struktūrinis valdžios sektoriaus biudžeto deficitas, siekęs apie 7 proc. BVP. Tuo metu jis akių nebadė, nes biudžetą laikinai maitino iš nekilnojamo turto ir vartojimo burbulo plaukiančios laikinos mokestinės pajamos. Išsekus vienkartinėms pajamoms ir prasidėjus ekonomikos nuosmukiui biudžete, atsivėrė dešimtadalio BVP dydžio skylė. Šią problemą teko spręsti itin nemaloniomis ir skausmingomis priemonėmis – mokesčių didinimu, išlaidų karpymu, socialinės paramos mažinimu ir brangiomis valstybės paskolomis.

Šiandien matome visiškai priešingą situaciją. Valstybės finansai planuojami ir valdomi atsakingiau – šiemet jau trečius metus iš eilės Lietuvoje bus biudžeto perteklius, tai reiškia, kad išlaidos neviršys pajamų. Per šį ekonomikos pakilimo ciklą užsienio prekybos deficitas nesusiformavo, priešingai, eksportas gerokai viršija importą, o praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį užsienio prekybos perteklius buvo rekordinis ir siekė beveik 5 proc. BVP.

Eksportas per dešimtmetį išaugo daugiau nei dvigubai, dar svarbiau – eksportuojama ne tik daugiau aukštos pridėtinės vertės prekių, bet ir paslaugų. Prieš krizę aukštos pridėtinės vertės paslaugų (valdymo, konsultavimo, informacinių ir komunikacijos) eksporto dalis sudarė tik 7 proc. viso paslaugų eksporto, o dabar ši dalis išaugo iki 15 procentų.

Šiandien gyventojų ir įmonių nuotaikos išlieka santūriai teigiamos, tačiau neracionalių lūkesčių ir euforijos nėra. Didelė dalis gyventojų taupo, o bendra jų indėlių suma išaugo beveik dvigubai – nuo 7 milijardų iki 12,5 milijardo eurų. Tuo tarpu gyventojų skolų lygis tik šiek tiek viršija prieš dešimtmetį pasiektą piką. Be to, pastaruoju metu gyventojų paskolų portfelis auga panašiu tempu kaip ir jų pajamos. Dar labiau sustiprėjo įmonių finansai – verslo indėliai išaugo daugiau nei dvigubai, ir nemaža dalis verslo įmonių plėtrą ir investicijas yra pajėgios finansuoti savomis lėšomis.

Remiantis „Swedbank“ būsto įperkamumo indeksu, būsto rinka nėra perkaitusi. Daugelyje miestų gyventojų gaunamos vidutinės pajamos yra pakankamos norint įsigyti vidutinį būstą. Nuomos pajamingumo rodiklis visuose didmiesčiuose yra labai arti ilgalaikio istorinio vidurkio – tai reiškia, kad būstas nėra nei pervertinas, nei neįvertintas. Tiesa, demografinės tendencijos nėra palankios, be to, jau kitais metais Europos centrinis bankas pradės normalizuoti pinigų politiką ir palūkanos

turėtų pradėti pamažu didėti. Tačiau būsto rinkoje labiausiai tikėtina branda – sandorių ir kainų stabilizacija – o ne griūtis.

Per dešimtmetį įvyko ir dar šis tas itin svarbaus – Lietuva tapo Ekonominės ir Pinigų sąjungos nare. Lietuvai įsivedus eurą dingo valiutos kurso rizika, padidėjo tarptautinių investuotojų pasitikėjimas, todėl sumažėjo Lietuvos skolinimosi kaina.

Dar prieš penkerius metus, kai jau buvo suvaldytos krizės pasekmės, Lietuva dešimties metų laikotarpiui galėjo skolintis už palūkanas, viršijančias 4 procentus – tai yra, dvigubai brangiau nei skolinosi Vokietija. Dabar Lietuva tokiam laikotarpiui gali pasiskolinti už mažiau nei 1 proc. metinių palūkanų, tik šiek tiek brangiau nei Vokietija ir dvigubai pigiau nei, pavyzdžiui, Italija. Europos Stabilumo Mechanizmo sukūrimas reiškia, kad net ir labai didelio sukrėtimo atveju Lietuva turi finansavimo šaltinį, kuris neužkrautų neadekvačios skolos aptarnavimo naštos ateities kartoms.

Pirmąjį šių metų ketvirtį metinis Lietuvos BVP augimas beveik nemažino apsukų ir siekė 3,6 procento, o grynoji emigracija buvo mažiausia nuo... šio amžiaus pradžios. Ekonominių vertinimų rodiklis, apibendrinantis visų sektorių įmonių ir gyventojų nuotaikas bei lūkesčius, pakilo į aukščiausią lygį nuo 2007-ųjų metų rudens.

Tačiau ties teigiamais lūkesčiais panašumai su prieškriziniu laikmečiu baigiasi. Šiuo metu daugelis struktūrinių ekonominių rodiklių rodo, kad Lietuvos ekonomika yra brandesnė, tapo labiau konkurencinga ir atsparesnė sukrėtimams. Netikėtumų ir neramumų visada bus, tačiau 2008-ųjų ligos liko praeityje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vertingi mainai
    Vertingi mainai

    Ši vasara, vienus džiuginanti, kitus varginanti tropiniais karščiais, krepšinio gerbėjams šykšti kaip reta. Dar pernai visa Lietuva gniaužė kumščius už šalies vyrų rinktinės sėkmę Europos čempionate....

  • Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“
    Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“

    Mūsų miestas sparčiai keičiasi ir žengia į priekį, tačiau susidaro įspūdis, kad nors ir pagal gerą, tačiau kažkieno parengtą ir visiems primestą scenarijų, mums, miestiečiams, tenka tik statisto, galinčio džiaugtis pozityviais rezultatais, v...

    4
  • „Brexit“ ir ES: kaip baigsis skyrybos?
    „Brexit“ ir ES: kaip baigsis skyrybos?

    Rugpjūčio mėnesį Europos Sąjungos (ES) institucijų veikla paprastai sulėtėja dėl vasaros atostogų, Jungtinės Karalystės (JK) ir ES derybininkai taip pat šiuo metu daro pertrauką. Tačiau diskusijos apie „Brexit“ derybų baigtį ...

  • Naudos pitbulių šėlsmas
    Naudos pitbulių šėlsmas

    Bankų ideologų fronte – nieko naujo. Vis dar toliau įkyriai ieškoma argumentų, kuo puikus yra automobilių mokestis. Nors premjeras S.Skvernelis aiškiai pasakė: šitos prievolės nebus, tačiau užkulisiuose ant laužų vis degin...

    3
  • Graudžiai juokinga
    Graudžiai juokinga

    Retkarčiais susimąstau, ką pagalvotų žmogus iš, pavyzdžiui, karaliaus Saulės valdymo laikų, jei laiko mašina atkeliautų į 2018-uosius. Ar nesprogtų iš nuostabos įmantriomis garbanomis papuošta galva, pamačius greta va...

    10
  • Mindaugai, paklausk tėčio
    Mindaugai, paklausk tėčio

    Kol politikai kartu su dalimi Lietuvos masiškai atostogauja, viešojoje erdvėje gali sužibėti ir įprastomis aplinkybėmis įspūdingo dėmesio nesulaukiantys Seimo nariai. Vienas jų – kaunietis Mindaugas Puidokas. ...

    20
  • Ar technologijos gali padaryti mus laimingesniais?
    Ar technologijos gali padaryti mus laimingesniais?

    Nuo ko priklauso laimė? Išgirdus šį klausimą pirmiausia į galvą ateina liaudies posakis „ne piniguose laimė“. Visgi yra atliktas ne vienas tyrimas, rodantis, kad laimę galima rasti ir piniguose. ...

  • Profesionalus švonderizmas
    Profesionalus švonderizmas

    Svarbiausių šio profesionalų Seimo darbų sąrašas vis ilginamas. Greta kovos su alkoholiu (kažkodėl ne su alkoholizmu) ir balto fortepijono Seime (jei ten užsukęs pirmasis faktinis šalies vadovas skubiai užsinorėtų pirštus...

    6
  • Kaukazo taifūnas: 5 dienos
    Kaukazo taifūnas: 5 dienos

    Šią savaitę sukako lygiai dešimt metų, kai Kremliaus banderlogų gaujos ir Mordoro orkų ordos atvirai užpuolė suverenią, nepriklausomą, vakarietiškos demokratijos keliu žengti bandančią Gruziją, kuri dabar vadinama dar ir Sakar...

    6
  • Kiekvienam – savas tunelis
    Kiekvienam – savas tunelis

    Dar gegužės pirmosiomis dienomis prasidėjusi šių metų vasara jau iš pat pradžių žadėjo siurprizų. Atsargesnieji turėjo suklusti, nes taip nebūna: Baltija staiga virto Viduržemio jūra, o Lietuvos vasaros sostinė prilygsta Turkijos k...

    1
Daugiau straipsnių