Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo

Istorija parodė, kad neteisus buvo Karalius Saulė (Prancūzijos karalius Liudvikas XIV), sakydamas, kad "valstybė – tai aš". Valstybė – tai mes, visi jos piliečiai, ir tik nuo mūsų priklauso, kuriuo kryžkelės keliu pasuksime. Man atrodo, kad šiandien mes nedrąsiai trypčiojame ir mindžikuojame negalėdami apsispręsti, kiek galėtume pasiaukoti dėl sotumo.

Skirtingi standartai

Mūsų valstybės požiūris į dvi panašią vidaus ir išorės politiką vykdančias šalis kardinaliai skiriasi. Vieną iš jų mes net oficialiai kartais įvardijame šalimi, turinčia teroristinės valstybės požymių, o su kita skubame draugauti.

Tačiau, mano nuomone, pagrindinis ir galbūt net vienintelis skirtumas – tai atstumas nuo mūsų iki šių šalių.

Su Rusijos federacija mes turime bendrą sieną, o iki Kinijos mums keli tūkstančiai kilometrų, tačiau čia nereikėtų apsigauti – šiuolaikinės karinės technologijos šį atstumų skirtumą suniveliuoja iki minimumo, o ir ekonominės stiprių valstybių galimybės leidžia įsigyti naujų "kolonijų" toli už savo teritorijos ribų.

Pradėsiu nuo mūsų artimesnės kaimynės Rusijos, kurios agresyvi užsienio politika niekam nekelia abejonių. Kažkada ir mes tapome jos aukomis. Mums sovietų okupacija atnešė žudynes ir trėmimus, kurie vienokia ar kitokia forma palietė beveik kiekvieną šeimą.

Mūsų valstybės požiūris į dvi panašią vidaus ir išorės politiką vykdančias šalis kardinaliai skiriasi.

Dabartiniai ryškiausi jos agresijos pavyzdžiai Sakartvele ir Kryme, kur nuo karinio konflikto pradžios žuvo jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

Kiek vietos demokratiniams procesams vidiniame kaimynės gyvenime, irgi nesunku pastebėti. Todėl natūralus ir suprantamas mūsų politikos formuotojų noras neatsižvelgti į kai kurių verslininkų prašymus "perkrauti", atšildyti politiką, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslui, kad būtų galima didinti savo eksportą, o glaudesni ekonominiai ryšiai padėtų sukurti gerai apmokamų darbo vietų, darytų teigiamą įtaką verslo plėtrai. Taigi čia dėl skalsesnio duonos kąsnio savo idealų neišsižadame.

Kinijos milijardai

O kaipgi situacija su Kinija? Sudarysime sąlygas Lietuvos verslui pasinaudoti atsiveriančia milijardine rinka – ji iš tiesų kolosali ir perspektyvi.

Kinija – kone tobulas partneris: sutampa jos ir Lietuvos interesai dėl tarptautinės prekybos, globalių įsipareigojimų, klimato kaitos, kovojant su terorizmu ir net galima marsiečių invazija į žemę. Visais šiais klausimais, manau, galėtume sutarti ir su Rusija. Tačiau čia jau koją kiša agresyvi užsienio politika (Krymas, Čečėnija, Sakartvelas) ir tikrai nedemokratiška politika šalies viduje.

Tačiau žvilgtelėkime į žmogaus teises ginančios organizacijos "Human Rights Watch" praėjusių metų ataskaitą, kurioje rašoma, kad 2013 m. prezidentu tapus Xi Jinpingui, "prasidėjo plataus masto ir besitęsiantys žmogaus teisių pažeidimai", esą nėra jokių ženklų, kad pažeidimų intensyvumas sumažės.

1949 m. prasidėjusi Kinijos intervencija į Tibetą tebesitęsia ir dabar. Virš milijono uigūrų (musulmonų mažuma Kinijoje) laikomi įkalinimo stovyklose Sindziango provincijoje. Bandymai užgniaužti Honkongo autonomijos siekį ir veiksmai Pietų Kinijos jūroje taip pat toli gražu nėra gerosios kaimynystės pavyzdžiai.

Du vektoriai

Natūralu, kad kiekvienos valstybės politinė ekonomija turi du pagrindinius vektorius, dvi pagrindines dedamąsias: politinius ir ekonominius santykius, kurie nustato ir apibrėžia šalies vietą globaliame pasaulyje.

Didžiąja dalimi tai priklauso nuo žmonių, gyvenančių šalyje požiūrio į gyvenimiškąsias vertybes, materialinę gerovę, dvasines dogmas.

Kitaip tariant, vienas vektorius brėžia kryptį į alkanesnių ir galbūt netgi apiplyšusių žmonių su nepalaužiamomis dvasinėmis vertybėmis visuomenės kryptį, kitas – šiek tiek sotesnių, sugebančių kartais susitarti su savo sąžine žmonių, mokančių prisimerkti jei blogis ne tavo, o kaimyno kieme.

Klausimas filosofinis ir apie tai galima ilgai ir nenuobodžiai diskutuoti, nes iš esmės visi mes norime ekonomiškai stiprios valstybės su sočiais, bet kartu ir dvasingais piliečiais.

Tačiau dabar jau realiai prasideda rinkiminė kova dėl pozicijos, kuri apibrėžia mūsų užsienio ir, aišku, iš dalies vidaus politikos gaires, prezidento rinkimų kampanija, todėl įdomu, kokią šių vektorių koreliaciją mato būsimieji kandidatai į prezidentus. Manau, kad man, kaip ir daugeliui kitų piliečių, aiški pozicija šiuo klausimu padėtų lengviau apsispręsti balsuojant.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tomas

tomas portretas
Sutinku su Autoriaus teiginiais paskutiniame sakinyje, bet, mielasis, kur įsigyti tą Rentgeną, kuris objektyviai ,,peršviestų" visus gardžiabalsius kalbėtojus ir agitatorius. Prieš rinkimus visi žada ,,rūpintis". ,,padėti", ,,užtikrinti", deja, po rinkimų rūpinasi, padeda, užtikrina tik sau ir savo artimiesiems. Kur dingo Vydūnai, Vileišiai, Basanavičiai?. Kodėl juos pakeitė gobšuoliai AMB, ,,MG Baltic", ,,Agrokoncernai'' ?

Zabediejus

Zabediejus portretas
Kvailas straipsnis apie nieką. Lietuva pastatyta ant JAV bėgių ir riedės jais kol apsivers aukutyn papais. Lietuva niekada nieko ndsprendė ir nespres. Chalopų tauta valdoma užsienio spectarnybų.

Juozas

Juozas portretas
Na ir filosofas. Kaip ta prieplauka už mokėtoju pinigus pastatyta? Net dabar matosi kaip Nemunu baržos plaukioja. Juokdarys
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

Daugiau straipsnių