Kur pučiasi burbulai?

Burbulu dažniausiai vadinama neracionaliais lūkesčiais pagrįsta, nuo realybės atitrūkusi ir izoliuota situacija, kuri, anksčiau ar vėliau turi baigtis. Finansų rinkose ir ekonomikoje burbulas yra situacija, kuomet aktyvo kaina atitrūksta nuo tikrosios jo vertės. Šiuo metu galima įžvelgti besipučiančių burbulų kai kuriose nekilnojamojo turto, vertybinių popierių ir, ypač, kriptovaliutų rinkose.

Geriausiai mums pažįstami nekilnojamojo turto burbulai – vieno didelio burbulo sprogimą Lietuvoje stebėjome mažiau nei prieš dešimtmetį. Kaip pastebėti besiformuojantį nekilnojamojo turto burbulą? Jei kainos kyla greičiau nei gyventojų pajamos ar nuomos kaina, o vis didesnė dalis įsigyjamo turto finansuojama ne nuosavomis, o skolintomis lėšomis – tai jau pavojaus signalas.

Pagal šiuos kriterijus Lietuvos būsto rinkoje situacija išlieka tvari, tačiau pasaulyje vėl matome ne vieną valstybę, kur būsto kainos atitrūko nuo gyventojų galimybių. Svaigius kainų šuolius galėjome stebėti Skandinavijos šalyse, Kanadoje, Australijoje, kai kuriuose Kinijos didmiesčiuose. Vis tik daug kur spartų kainų augimą lėmė ne neracionalūs lūkesčiai, o pasiūlos trūkumas ir didelė paklausa. Kol kas tai išlieka izoliuoti regioniniai reiškiniai, neturintys daug potencialo pavirsti dar viena pasauline krize.

Daugelio obligacijų ir kai kurių akcijų kainos taip pat laikosi nepadoriose aukštumose arba vis šturmuoja naujus rekordus. Šiandien pasaulyje beveik 10 trilijonų JAV dolerių vertės obligacijų pajamingumas yra neigiamas. Kitaip sakant, perteklinė pinigų pasiūla ir jų paklausos trūkumas sukūrė situaciją, kurioje investuotojai ne tik nereikalauja teigiamų palūkanų, bet sutinka neatgauti visų investuotų pinigų. Arba daugelis tiesiog tiki „didesnio kvailio teorija“, teigiančia, kad galima uždirbti net perkant labai pervertintus vertybinius popierius, tol kol atsiranda kas nors pasiruošęs už juos mokėti dar didesnę kainą.

Ne geriau atrodo ir kai kurios akcijų rinkos. Nepaisant to, kad daugelio pasaulio šalių ekonomikų augimas įsibėgėja, o gyventojų ir įmonių lūkesčiai gerėja, pelnų bei akcijų kainų augimui yra ribos. Labiausiai pastaruoju metu kilo sparčiai augančių, bet beveik ar visai neuždirbančių pelno įmonių akcijos. Kodėl „Teslos“ rinkos kapitalizacija viršija „Fordo“ ar „General Motors“ kapitalizaciją, nors kiekviena iš jų parduoda bent 10 kartų daugiau automobilių? Nes svarbiausia – lūkesčiai!  Netrukus pamatysime ar jie buvo racionalūs, ar labai optimistiški.

Vis tik negalima vadovautis vien lūkesčiais ir ignoruoti, kad, pavyzdžiui, JAV įmonių pelno ir BVP santykis yra netoli istorinių aukštumų, o akcijų kainų ir joms tenkančio vidutinio pelno santykis (angl. CAPE) aukštesniame lygyje buvo tik 1929 ir 1999 metų pabaigoje. Kas sekė kiekvienu iš šių atvejų aprašoma vadovėliuose.

Galiausiai turime naujausią ir karščiausią turto klasę – kriptovaliutas. Šių metų pradžioje vienas bitkoinas nekainavo 1000 JAV dolerių, o nepraėjus nei pusmečiui jo kaina trumpam pasiekė 3000 dolerių. Per dvejus metus jis pabrango 10 kartų, o nuo 2011 metų pradžios – apie 10 tūkst. kartų. Tačiau bitkoinas jau nebėra vienintelė plačioms masėms žinoma kriptovaliuta. Dar pernai niekam negirdėtas „ethereum“ per pastaruosius tris mėnesius taip pat pabrango apie 10 kartų.

Dalis kriptovaliutų brangimo yra susiję su augančiu jų žinomumu ir galimybėmis atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Kaip nereguliuojama ir anonimiškumą užtikrinanti atsiskaitymo bei taupymo priemonė ji tampa vis populiaresnė valstybėse, kuriose galioja įvairios kapitalo kontrolės priemonės, o gyventojų ir įmonių galimybės investuoti yra labai apribotos. Todėl nenuostabu, kad pastarojo kriptovaliutų kainos kilimo šaknys randamos Kinijoje, Indijoje, Venesueloje. Vis tik didžiausia šių valiutų stiprybė yra ir jų silpnybė – jos išlieka pažeidžiamos galimiems vyriausybių bandymams apriboti augančią terpę, kurioje nevaržomas mokesčių vengimas bei atsiskaitymai už nelegalias prekes ir paslaugas.

Tačiau noras atsiskaityti kriptovaliutomis nebuvo pagrindinė svaigaus jų kainos šuolio priežastis. Vis dažniau gyventojai perka kriptovaliutas tik dėl to, kad tikisi jų brangimo. Socialiniuose tinkluose mirga reklamos, raginančios investuoti į šias sparčiai brangstančias naujas turto klases, o žiniasklaidoje galima pamatyti antraščių, prognozuojančių, kad, pavyzdžiui, vienas bitkoinas už dešimtmečio kainuos 100 tūkst. ar net milijoną JAV dolerių.

Neracionalūs lūkesčiai ir svajonės greitai praturtėti sukuria netvarią paklausą ir yra akivaizdus burbulo indikatorius. Pasitikėjimas kriptovaliutomis neretai susvyruoja – jau ne kartą matėme kaip per kelias dienas jų kaina nukrenta 20 ar daugiau procentų. Tol, kol jos brangsta – visi patenkinti, tačiau prasidėjus didesniems svyravimams gali prasidėti panika, o daugelis entuziastingų pirkėjų tapti išsigandusiais pardavėjais.

Kiekvienas iš besiformuojančių burbulų turi individualių ir subjektyvių priežasčių, bet visiems jiems prisipūsti padėjo itin žemos palūkanos ir perteklinė pinigų pasiūla. Turėdami vis mažiau alternatyvų uždirbti teigiamą grąžą investuotojai perka net, atrodytų, labai brangias akcijas ir obligacijas arba pasuka į egzotiškas alternatyvas. Ir tikisi geriausio. Tačiau daugėja ženklų, kad finansų rinkose formuojasi nauji disbalansai, todėl priimant investicinius sprendimus reikėtų pasikaustyti ne tik entuziazmu, bet ir skepticizmu.


Šiame straipsnyje: kriptovaliutospinigai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nostalgija „Pravdos“ tiesai
    Nostalgija „Pravdos“ tiesai

    Kaip nauja pateikta Ramūno Karbauskio idee fixe – Lietuvoje sunkiai suvokiamu 300 tūkst. egzempliorių tiražu leisti vien gerąsias naujienas skelbiantį nemokamai platinamą laikraštį – nėra visiškai nauja. Bemaž apie tą pat...

  • Kiek iš mūsų?
    Kiek iš mūsų?

    Literatūrologas ir eseistas Mindaugas Kvietkauskas daugelyje savo mokslinių darbų ir naujausioje eseistikos knygoje "Uosto fuga" kalba apie mūsų įsigyvenimą vietoje. ...

    1
  • E. Macronas, R. Karbauskis ir padorios politikos ilgesys
    E. Macronas, R. Karbauskis ir padorios politikos ilgesys

    Vasaros atostogų metu daug kam norisi pailsėti nuo politikos ir diskusijų apie ją. Tačiau keliaujant ir bendraujant su žmonėmis politinė tematika sugrįžta gana netikėtose vietose. Taip atsitiko keliaujant su draugais šiauriniame Prancūzijos ...

    1
  • Pamestas telefonas – pasaulio pabaiga?
    Pamestas telefonas – pasaulio pabaiga?

    „Širdis nusirito į kulnus“ – taip būtų galima nusakyti išgąstį, kurį patiriame supratę, kad turbūt praradome savo išmanųjį telefoną. Jungtinėje Karalystėje organizacijos „Physiological Society“ at...

    2
  • „Nord Stream 2“: ar suveiks ES energetinis solidarumas?
    „Nord Stream 2“: ar suveiks ES energetinis solidarumas?

    Vasaros sezoną nerimsta politinės diskusijos dėl „Nord Stream 2“ ateities. Europos Sąjungai Tarybai pirmininkaujanti Estija nežada šio klausimo atidėti į tolimą stalčių. Liepos 18 dieną užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris...

    2
  • Lenktynės be pabaigos
    Lenktynės be pabaigos

    Štai pasaulio čempionė amerikietė Lilly King plaukimo takelyje pralenkė rusę Juliją Jefimovą, nors šios tėvynainis, kažkoks Vardenis Pavardenis, esą sporto komentatorius, prieš pat finalą ir bandė jos varžovę išmu&scar...

    4
  • Ilsėkis ramybėje, Lietuva!
    Ilsėkis ramybėje, Lietuva!

    Kuo yra gera liepos 26-oji? Tai yra diena, kai galite pailsėti. Bet svarbiausia, kad ir vakar tokia pat gera diena buvo, kai galėjote ramiai ilsėtis. Ir užvakar. Ir rytoj bus tokia pat gera diena ilsėtis. Ir poryt. Ir šitaip gerai Lietuvoje jau bus...

    17
  • Dvi populizmo rūšys
    Dvi populizmo rūšys

    Kadangi žodis „populistai“, kilęs iš lotyniško žodžio „populus“, kuris reiškia liaudį, tautą arba tiesiog žmones kolektyviai, tai galima manyti, kad populistai yra tikrieji demokratai, kuriems rūpi liaudies,...

  • Netikros naujienos
    Netikros naujienos

    Dalis Lietuvos žiniasklaidos atstovų taip įsijautė į įvykius kitapus Atlanto, kad (ne)jučia ėmė mėgdžioti amerikiečius. Tiesa, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnų galimi ryšiai su Rusija nublanksta prieš tai, kok...

    4
  • Rusijai nepatogūs faktai
    Rusijai nepatogūs faktai

    Rusija neseniai išreiškė pasipiktinimą NATO sukurtu filmuku apie „miško brolius“ – Estijos, Latvijos ir Lietuvos rezistencinės kovos su sovietais istoriją. Nors Baltijos šalyse partizanų kova su sovietų okupa...

    13
Daugiau straipsnių