Laimė ir vasara

Vasara. Kaip reta anksti atėjusi, gausiai šilumos ir saulės dovanojusi performatuoja mūsų rutiną ir siūlo savo dienotvarkę, kurioje vis daugiau laiko atsiranda malonumams. Braškės, ežeras, kelionės, draugų vizitai, vakarojimas terasoje, ilgos kalbos, pasivaikščiojimai...

Su kuo jūs asocijuojate žodį „vasara“? Aš – su ankstyvos vaikystės vasaromis pas močiutę. Tada atstumas nuo Kauno iki Skirsnemunės buvo nepakeliamai ilgas, bet ten, Skirsnemunėje, prie bažnyčios be pertrūkių derėjo gervuogės; močiutė mus, keturis skirtingo amžiaus anūkus, mylėjo be jokių išlygų; ten po maudynių Nemune su sese žiūrėdavome į debesis, o kai būdavo labai karšta,  eidavome į bažnyčią atsivėsinti ir pažiūrėti, kaip meistras aukso spalva ryškina šventųjų apsiaustus ir aksesuarus. Ten dienas ženklindavo tik pieno kanunė, vakarais parsinešta iš kaimynės. Vasara ten atrodė begalinė.

Dabar gi laikmetis kitas ir atostogos kitokios, tačiau malonumas  neskubėti turi kažką esminiai bendro su ir vasara, ir su atostogomis. Vienas faktorius – saulė – mus jau veikia pozityviai.  Daugiau saulės – daugiau neuronešiklio seratonino, suteikiančio mums laimės pojūtį.

O ką veiksime, kai ilsėsimės, kai, regis, nieko neveiksime? Mūsų smegenys dirba be pertraukų, tad štai neįpareigojantis pasiūlymas – skirti laiko sau ir pasimatuoti, kiek brandūs, autentiški mūsų santykiai su savimi ir aplinkiniais.

Itin paprastam saviauditui siūlomas štai toks planelis. Pirmiausia įveritinkime, kiek savarankiški esame. Šiuo atveju nesvarbu, kaip seniai išsikraustėme iš tėvų namų, kiek laiko patys apmokame visas savo sąskaitas. Svarbu, kiek savarankiškai mes sugebame mąstyti, kiek išlavintas mūsų vidinis balsas. Kelias į savarankiškumą – tai vidinio balso ugdymas, tai sąmoningas savų minčių atskyrimas nuo nerimo, ką apie mus galvoja kiti.

Mums reikia aiškumo: kas mes esame, ką mes galvojame, ko ir kodėl mes norime. Trys klausimai – tiek galime sau užduoti per atostgas.

Pirmasis klausimas. Kokia mano nuomonė? Įsivardinkime savo esmines nuostatas ir vertybes. Daugybė žmonių to padaryti negali, nes įprato kartoti girdėtas tėvų, vaikų, kolegų frazes. Jos, deja, nei labai gilios, nei asmeniškai išgyventos, nei išdiskutuotos. Tiesiog nugirstos ir daugmaž tinkamos. O mums reikia aiškumo.

Antrasis klausimas. Ko aš noriu? Paprasta – tereikia apsibrėžti savus norus ir juos deramu būdu iškomunikuoti mums rūpimiems žmonėms. Jei kritiškai įvertinsime realybę, pastebėsime, kiek dažnai mes valdome savas emocijas, kylančias reaguojant į kitų norus.

Rezultatas – išsiugdytas kaltės jausmas, jei neatliksime ko iš mūsų tikisi kiti. Visgi  būtų idealu aiškiai suderinti lūkesčius su mūsų norais. Mums reikia aiškumo. Miglotas partnerio priekaištas „noriu, kad tu manimi labiau rūpintumeisi” po diskusijų galėtų pavirsti į, pavyzdžiui, „norėčiau, kad tu paskambintum man kartą per dieną”.

Trečiasis klausimas. Kas mane motyvuoja? Reikėtų išmokti skirti dvi varomąsias jėgas: aukštesniąją motyvaciją (geruosius motyvus) ir žemesniąją motyvaciją (tikrąsias priežastis).   Aukštesnioji  motyvacija kyla iš mūsų aukštesniojo „aš” – asmens, kuriuo įsivaizduojame esą ar norėtume būti. Žemesnioji motyvacija kyla iš mūsų žemojo „aš”, kurį stimuliuoja kaltė, netikrumas, pavydas. Pavyzdžiui, kritikuojame kolegą. Gerasis motyvas – padėti jam tobulėti. Tikrasis – sumenkinti jį, tuo pačiu sureikšminti save.

Svarbu atskirti, kas mus skatina veikti. Žemesnių motyvų „atjungti” neįmanoma, tačiau galima išmokti juos valdyti, o ne leisti jiems valdyti mus.

Mums reikia aiškumo – pamatyti tikrąjį save. Atkreipę dėmesį į kasdienius mažus sprendimus, galime save transformuoti net ir per atostogs. Mūsų smegenys padirbės.  Bus proga patirti dar daugiau laimės. Juk laimė, kaip žavingai kartoja charizmatiškoji mokslininkė Urtė Neniškytė – pakankamas endorfinų kiekis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

......

...... portretas
Nesuprantu,straipsniai apie lauko ne skaičiavimą,apie vasarą ,kažkokio nesveiko žmogaus rašiniai.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Baltojo putino drobulė
    Baltojo putino drobulė

    Tikslus Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) seksualinių partnerių skaičius nėra žinomas. Šiuo metu nustatyta, kad raudonasis caras turėjo bent dvi žmonas, penkis vaikus (tris su žmonomis ir po vieną su meilužėmis) ...

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
Daugiau straipsnių