Laisvės alėjos ironikas

Dabartiniais laikais išleisti poezijos, prozos ar esė knygą Lietuvoje, kaip ir visame laisvajame pasaulyje, yra gana lengva – pakanka turėti tekstą (jo kokybė gali būti labai įvairi) ir šiek tiek pinigų leidybai. Neretai būna ir taip, kad, autoriui rankose laikant tomelį eilėraščių, knyga nesukelia jokio didesnio atgarsio ar polemikos. Kaune mūsų dienomis išleidžiama nemažai poezijos knygų, tačiau tikrais įvykiais, žiūrint platesniame kontekste, tampa trijų kūrėjų darbai – Donaldo Kajoko, Kęstučio Navako ir Gintaro Patacko eilėraščių rinkiniai.

Šio rašinio pretekstas yra jau šeštoji dailininko Arvydo Palevičiaus ir poeto G.Patacko bendra tapybos ir poezijos knyga "Konodontų fiesta". Retas šių dienų lietuvių literatūroje yra menininko atvirumas kolegai iš kitos kūrybos srities. Paprastai būna taip, kad "Didysis tekstų autorius" parašo eilėraščių, o paskui jo knygą iliustruoja dailininkas, kuris visada yra hierarchiškai žemesnis, lyg aptarnaujantis literatūrą. Tapyba ar grafika tokiu būdu tampa taikomaisiais menais, kurie tiesiog žemina vizualiųjų darbų autorius.

Laisvės alėjos "ženklu" tapęs G.Patackas savo aukso amžių išgyveno XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais, todėl ne vienas skeptikas drįstų pasakyti, kad poetas jau seniai neturi, ką pasakyti ir tik kartoja pats save. Tokia kritika atremiama retu G.Patacko gebėjimu pašiepti pačiam save. Tie, kurie skaitys "Konodontų fiestą", matys, kaip eilėraščių autorius išlaiko distanciją pats su savimi, žvelgia į save ir pasaulinės literatūros klasikos, ir šiandienio Kauno, ir tarpasmeninių santykių atstumu.

Garsių užsienio poetų, romanistų kūriniai G.Patacko eilėraščių subjektui, jau savaime steigiančiam nuotolį nuo autoriaus, plačiai žinomi kitų rašytojų personažai reikalingi ir tam, kad būtų ironizuojamas savo paties apsiskaitymas, geros literatūros išmanymas. Tie, kurie prisimena G.Patacko knygas, kurios buvo siejamos su Dantės Aligjerio "Dieviškąja komedija", gali matyti ir suprasti, kaip žaviai postmoderniai pasaulinė klasika išlaiko savąją gyvastį ir nustato sveiką autoriaus savęs vertinimą. Kiti tariami skaitytojai, priekaištaujantys autoriui dėl susireikšminimo, dažniausiai tų knygų nėra skaitę.

G.Patacko ir A.Palevičiaus knyga "Konodontų fiesta" svarbi ir dar vienu atžvilgiu: poetas, būdamas boheminiu personažu, užima tarpinę poziciją tarp "sušukuoto" ir "dekadentinio" meno. Pirmojo atstovais Kaune galima vadinti ne vieną eilėraščių autorių, o antrajam atstovauja kaip paskutinę kortą ant žaidimo stalo savo kūrybą ir gyvenimą metantis K.Navakas. Laisvės alėjos bohemistas G.Patackas yra išmintingai paleidęs save nuo disciplinos grandinės, todėl ir nuo biurgeriško gyvenimo, ir nuo visiškos laisvės kiek nutolęs. Taigi, jis gali šaipytis ir iš laisvės absoliutumo, ir iš tradicinės tvarkos.

Iš daugelio G.Patacko knygų, kaip ir iš "Konodontų fiestos", matyti, kad jų autorius yra siužeto žmogus. Poetas čia nėra sėdintis prie namų lango ir apžvelgiantis vaizdą per jį. Laisvės alėjos kavinės ir kiti miesto maršrutai G.Patackui yra ne refleksijos, o veiksmo akstinas ir tikslas. Istorikas Timothy Snyderis yra aprašęs Rytų Europos literatūros autorių polinkį į apmąstymus, nes dėl gausių ir sunkių okupacijų iš tiesų ką nors veikti nelabai būta galimybių. G.Patackas ir savo jaunystės bei brandos laikais, ir dabarties dienomis yra lyg gudrus žmogus, pro kavinės langą žvelgiantis išplėstomis akimis ir norintis vis dar pažinti tai, kas vyksta gatvėje ir kieme, bet ne tam, kad tai būtų aprašyta, o tam, kad tai įgalintų siužetinį eilėraštį. A.Palevičiaus ir G.Patacko knyga yra tokios kognityvinės būsenos, trukusios kelis mėnesius, kūrinys, nesitenkinantis nostalgiškais prisiminimais ar romiu susitaikymu su senatve. "Konodontų fiestos" autoriai vis dar yra šiek tiek "velnių priėdę", norintys gyvai ir kūryboje iškrėsti kokį nors nekaltą pokštą. G.Patackas viename iš knygos eilėraščių tvirtina, kad "niekas nestovi vietoje, viskas keičiasi", tačiau turbūt dažnas skaitytojas norėtų, kad poetas visą amžinybę sėdėtų prie to kavinės lango ir pačiu savimi liudytų, kad vis dar esama nepraeinančių ir nesibaigiančių reiškinių ir įvykių. Tiesa ta, kad ne viena Laisvės alėjos kavinė jau senokai galėjo turėti "Patacko stalelį" ir padėti ant jo kelias poeto eilėraščių knygas. Tai patvirtintų, kad Kaune esama to, ko neveikia laikas. Tai – tiesiog klasika, ir, laimė, vis dar gyvoji, o ne antikvarinė. Ar po pusės šimtmečio Kaune kurs poetai, verti savojo stalelio kavinaitėje, dar labai neaišku, nes tai priklauso ir nuo kavinių kultūros kaitos, ir nuo daugelio kitų priežasčių bei faktorių. Kol G.Patackas kuria, su juo reikia kalbėtis ir leistis į kūrybingam dialogui atvirus gyvenimo ir tekstų siužetus-nuotykius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...,labai IDOMUS TEKSTUKAS tikra SIELOS ATGAIVA...,

...,labai IDOMUS TEKSTUKAS tikra SIELOS ATGAIVA..., portretas
gera POEZIJA labai MEGSTU,na...,o paveiksliukai POEZIJOS KNYGOJE MAN!!! neBUTINI...,nePYKITE,o jeigu NORITE PYKITE...,AS!!! paSAKIAU tik SAVO NUOMONE... TASKAS
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių