- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neapykantos ir karo kurstymas tapo neatsiejama Lietuvos viešosios erdvės dalimi. Deja, tai gali turėti labai skaudžių padarinių.
Būtent nevaldomas pykčio protrūkis prieš trejus metus prie vieno Vilniaus baro baigėsi žiauriu nusikaltimu. Nesiplečiant, nes apie šį kraupų ir didžiulį rezonansą visuomenėje sukėlusį įvykį jau daug parašyta, reikėtų pasakyti, kad ir patys įtariamieji žinomo kompozitoriaus Tomo Dobrovolskio nužudymu dabar pripažįsta, kad jų nusikaltimą sukėlė neapykanta rusams.
Kaip jie aiškino, kumščius į darbą paleido dėl to, kad siekė pamokyti kažkokius rusus, kurie esą gyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Pasirodo, nebuvo tame bare rusų. Buvo lietuviai, kurie išreiškė teigiamą nuomonę apie Rusijos prezidentą ir tos šalies politinę santvarką. Rasti kompromiso nepavyko – pritrūkus keiksmažodžių ("Putinas chuilo"! ir t. t.) prasidėjo muštynės, kurios baigėsi tragiškai – kompozitorius, kaip teigiama, netinkamu laiku atsidūręs netinkamoje vietoje, neteko gyvybės.
Kas kaltas dėl beprasmės T.Dobrovolskio žūties? Sakysite, mušeikos. Bet ar tik jie?
O ar viešosios nuomonės formuotojai (žurnalistai, apžvalgininkai, politologai ir kt.), politikai ir diplomatai, diena iš dienos gąsdinantys mus, kad rusai tuoj puls, nėra taip pat atsakingi už tai, kad Lietuvoje, kuri nuo seno garsėja tolerancija kitoms tautoms, jų kalbai, kultūrai ir religijai, susiformavo neapykantos atmosferą?
Be abejo, šalį valdantiems veikėjams reikia kaip nors pasiteisinti, kodėl ginklams įsigyti skiriama Lietuvos bendrojo vidaus produkto dalis auga ir, ko gero, tik augs, o švietimui, sveikatos apsaugai ir kitoms socialinėms reikmėms – mažėja ir, tikėtina, mažės. Ir vis dėlto galbūt galima tai padaryti nekurstant agresijos visuomenėje, kurioje ir taip daug pykčio bei nusivylimo?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...