Lietuva – dar ne pragaro dirbtuvė

Švęsdami savo valstybės prisikėlimą iš nelaisvės, norom nenorom dėmesį atkreipiame į vieną blogio imperiją, kurios sąmokslas su kita tokia pat ir privedė prie 1940 m. okupacijos, mums pasibaigusios tik 1990 m. kovo 11-ąją.

Šį kartą kalba ne apie Sovietų Sąjungą, o apie Trečiąjį Reichą, dėl kurio neseniai išryškėjo gal mažiau įsisąmoninti jo totalų blogį paaiškinantys faktai.

„Pradėdamas Antrąjį pasaulinį karą, Adolfas Hitleris kentėjo nuo pilvo pūtimo ir netrukus ėmė gydytis morfijaus, metamfetamino ir vidurius paleidžiančių vaistų kokteiliu“, – žurnale „New Republic“ rašo publicistė Jessica Loudis. Jos straipsnis pavadintas „Trečiasis Reichas buvo prijunkęs prie narkotikų“.

J. Loudis remiasi nauja istoriografijos studija, tik ką išversta į anglų kalbą. Studijos autorius – vokiečių žurnalistas Normanas Ohleris, kurio knyga vokiškai pasirodė 2015 m. pavadinimu: „Totalus apsvaigimas – narkotikai „Trečiajame Reiche“.

Knygą aptardama Jessica Loudis rašo, jog „apie tam tikrą civilizaciją galima daug išmokti iš to, kaip ji vartoja vaistus“. Ir toliau pasakoja, kad „Berlyne nuo 1919 iki 1933, vadinamosios Veimaro respublikos laikais, būdavo lengva gauti narkotikų liūdno vaizdo naktiniuose klubuose, kur iš gerų vokiečių šeimų kilę vargstantys vaikinai ir merginos tuos narkotikus, ypač kokainą, pardavinėdavo ir patys vartodavo.

O tiems, kas ieškodavo slopinamųjų vaistų, nemažiau prieinamas būdavo morfijus. Jį, legaliai prirašytą ne tokiems sunkiems negalavimams gydyti, laisvai pardavinėdavo farmacininkai. Dažną iš Pirmojo pasaulinio karo sugrįžusį kareivį kaip tik ir kankindavo liguistas potraukis vartoti morfijų. 

Tą potraukį dar skatindavo žemos narkotikų kainos, o Vokietijoje gyvenantiems jų įsigijimą lengvindavo aplinkybė, kad jų produkcija buvo daugiau ar mažiau vietinė. Dešimtmetį po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos Vokietijos bendrovės pagamindavo 40 procentų viso pasaulio morfijaus ir kontroliuodavo net 80 procentų globaliosios kokaino rinkos.

Tiesa, nacionalsocialistams 1933 m. įkopus į valdžią, narkotikų vartojimas sumažėjo. Jie pernakt buvo paskelbti „toksiškais“ vokiečių kūnams ir kalba apie juos įlieta į antisemitinį diskursą. Narkotikus vartojančiuosius sodindavo į kalėjimą, o narkomanai kartu su žydais, čigonais ir homoseksualais būdavo klasifikuojami kaip nepageidautinas socialinis elementas.

Baigiantis ketvirtajam ano šimtmečio dešimtmečiui, farmacijos produkcija nuo opijaus ir kokaino pakrypo sintetinių stimuliantų link, kuriuos buvo galima vien Vokietijoje gaminti pakankamais kiekiais pagal nacių direktyvas.

Šis perėjimas nuo kabaretų kokaino prie per prekystalį parduodamo metamfetamino ir kurstė tai, ką žurnalistas Normanas Ohleris savo knygoje pavadino „besiplėtojančia spektaklio visuomene“ ankstyvaisiais nacizmo laikais.

Tuo pačiu tai parengė, „užtaisė“ Vokietiją būsimajam karui.

Lemiama akimirka atėjo 1937-aisiais, kai įmonė „Temmler-Werke“ į rinką paleido pervitiną – metamfetaminu pagrįstą stimuliantą, sukurtą gydytojo Fritzo Hauschildo, kuris vėliau tapo komunistinės Vokietijos demokratinės respublikos sporto dopingo programos pionieriumi.

Šį stimuliantą nacių laikais buvo galima įsigyti ir be recepto, jį pardavinėdavo net šokoladinių saldainių pavidalu ir greitai priėmė visi vokiečių visuomenės sektoriai kaip priemonę ūpui pakelti, svorio augimui kontroliuoti ir produktyvumui darbe padidinti.

Neįmanoma atsieti platų pervitino populiarumą nuo Vokietijos greito ekonominio pakilimo ankstyvaisiais „Trečiojo Reicho“ metais. Šaliai šuoliais atsigaunant iš ūkio depresijos, kelyje į beveik šimtaprocentinį užimtumą, pervitino reklamavimas skelbė, kad jis padės „integruoti išsisukinėtojus, simuliantus, apsimetėlius, dykūnus, sabotuotojus, verkšlentojus“ į sparčiai augančią dabo jėgą.

Studentai vartojo pervitiną, kad greičiau ir tvirčiau pasiruoštų egzaminams, namų šeimininkės – kad įveiktų depresiją. Šis narkotikas buvo taip paplitęs, kad tai tapo eiline, niekuo nestebinančia kasdienio gyvenimo Trečiajame Reiche prieš karą ypatybe.

O būtent kariuomenėje pervitinas buvo entuziastingai priimamas kaip priešakinis ginklas vadinamajame „kare su išsekimu“. Hitlerio daliniams pradėjus aneksuoti teritorijas 1939 m. pavasarį, Vermachto kareiviai mėgavosi „tankų šokoladu“ tam, kad išlaikytų budrumą kelioms dienoms iš eilės.

Ir nors nacių medikams pradėjo aiškėti su pervitinu susijusi rizika – tyrimai parodė, jog kareivių kritinio mąstymo gebėjimai mažėdavo su kiekviena nemiegota naktimi – vis dėlto vaistų trumpalaikis efektas buvo karo vadams labai patrauklus.

Hitleris buvo priklausomas nuo narkotikų, kuriais jį aprūpindavo jo gydytojai, o tai įtikinamai ir paaiškina jo permainingą, netvarkingą, neprognozuojamą elgesį paskutiniaisiais karo metais.

Net kai pervitino pardavimai civilių visuomenei 1940 m. balandį buvo apriboti, Vokietijos karinė vadovybė paskelbė vadinamąjį „stimuliantų įsaką“, įpareigojantį firmą „Temmler“ pagaminti 35 milijonus tablečių kariuomenės reikmėms.

Karui įsisiaučiant, to įsako priežastis tapo aiški. 1940 m. gegužės 10 d. 40 tūkstančių kovos mašinų susibūrė prie Vokietijos sienos su Liuksemburgu drąsiam proveržiui per Ardėnų girią į Prancūzijos vidų per tris bemieges paras, įgalintas būtent tūkstančiams karių suteikto pervitino.

Kaip savo knygoje rašo Normanas Ohleris, vokiečiai per mažiau nei šimtą valandų užėmė daugiau teritorijos, negu buvo užėmę per visą Pirmąjį pasaulinį karą.

Ir jei pervitinas turėjo užmigti neleidžiantį ir drąsinantį poveikį Vokietijos kariams, tai tuo labiau visokie psichotropiniai vaistai veikė ir patį fiurerį. Nors Adolfo Hitlerio išlikę sveikatos dokumentai jau kelis dešimtmečius nuodugniai studijuojami, penkerius metus archyvuose darbavęsis istorijos žurnalistas N. Ohleris priėjo išvadą, kad nacių diktatorius kentėjo ne tik nuo streso ir pamišimo, bet taip pat ir nuo vaistų bei narkotikų sukeltos psichozės, kuri ir kurstė jo žudikiškas tendencijas.

Taip, Hitleris buvo priklausomas nuo narkotikų, kuriais jį aprūpindavo jo gydytojai, o tai įtikinamai ir paaiškina jo permainingą, netvarkingą, neprognozuojamą elgesį paskutiniaisiais karo metais, taip pat ir visą biomedicininį Vokietijos peizažą tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo.

Savaitraščio „New Republic“ žurnalistė Jessica Loudis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje šiuolaikinių karų Afrikoje, Afganistane, Artimuosiuose Rytuose irgi lemiamą vaidmenį vaidina narkotinės medžiagos, sąlygojančios neapsakomo ir nepaaiškinamo žiaurumo protrūkius.

Nuo savęs pridursiu, jog mes, lietuviai, galime džiaugtis, kad Lietuvoje bent valstybiniu niekada nesiautėjo ir vis dar nesiautėja tokia narkomanija, kokia iš civilizuotos Vokietijos keliems dešimtmečiams padarė pragaro dirbtuvę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taigi

Taigi  portretas
Greičiau patikėsiu, kad publicistė Jessica Loudis parašė šį straipsnį pati būdama palaimingai apsvaigusi nuo geros duozės narkotikų nei tuo, kad sovietinė žvalgyba nežinojo jog vokiečių kareiviai naudoja narkotikus, o sovietinė propaganda dangstė vokiečius bei iki šiol to neviešino ir laikė paslaptyje.

cha cha cha

cha cha cha  portretas
Publicistė Jessica Loudis parašė straipsnį: „Trečiasis Reichas buvo prijunkęs prie narkotikų“, o mūsų nebesiorientuojantis aplinkoje senelis Mykolas Drunga pateikė mums šį marazmą kaip sensaciją.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Artėja nauja Europos integracijos banga?
    Artėja nauja Europos integracijos banga?

    Europos Sąjungos ir jos šalių vadovai susirinko į eilinį susitikimą Briuselyje. Tačiau jo atmosfera kiek kitokia, nei pastaraisiais metais. ...

    4
  • Jų pavardes mes žinome
    Jų pavardes mes žinome

    Ritantis žemyn žaliavalstiečių reitingams ir susilyginus su (o, siaube!) konservatorių, akys atsiveria net ištikimiausiems jų rinkėjams. Ar jos atsiveria patiems valdantiesiems – didelis klausimas. ...

    5
  • Tam davė, o...
    Tam davė, o...

    Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai,...

    2
  • Baltų dėmių bumas
    Baltų dėmių bumas

    Žurnalistų etikos inspektorė (asmens duomenų neviešiname, kad nepažeistume jos privatumo) žiniasklaidos gildijai išplatino naujas rekomendacijas. ...

    4
  • Lietuvoje B. Gatesas tik plytas tampyti galėtų
    Lietuvoje B. Gatesas tik plytas tampyti galėtų

    Garsus profesorius Alvydas Nikžentaitis skaitomiausiame portale delfi.lt aprašė sveiku protu nesuvokiamą situaciją. Į Lietuvą norima pasikviesti dirbti vieną aukščiausios klasės intelektualą. Ir štai prasideda tragikomedija. Migr...

    2
  • Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija
    Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija

    Praėjusią savaitę naujienų agentūroje ELTA buvo paviešintas pranešimas, skelbiantis, kad „mokslininkų grupė kreipėsi į LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių dėl aukštų viešų asmenų įvykdyto plagiato&...

    6
  • Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?
    Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?

    Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik Prancūzijoje, bet...

  • Savivaldybės išsuka saugiklius
    Savivaldybės išsuka saugiklius

    Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi "Lietuvos geležinkeliai", valstybės įmonėms uždr...

    1
  • Rinkimų reforma
    Rinkimų reforma

    Yra teigiančiųjų, esą jei Seimo nariai būtų renkami tik tiesiogiai, o ne patektų į parlamentą dar ir per partijų sąrašus, susilpnėtų šalies partinė sistema. Šis teiginys neturi jokio pagrindo. ...

    3
  • Vainikas Rasos šventei
    Vainikas Rasos šventei

    Štai ir sulaukėme pačių ilgiausių dienų, trunkančių 17 val. ir dar 18 minučių. Jos su jazminų kvepėjimu, pinavijų spalvomis, topolių žiedų „sniegu“... Ir neįtikėtinai gražiu vasaros dangumi! ...

Daugiau straipsnių