Kaip ištrūkti iš užburto rato?

Lengvų sprendimų nėra, bet gerai startavus, galime nepastebėti kaip kopti aukštyn tampa vis lengviau.

Bedarbių skaičiui, tenkančiam vienai laisvai darbo vietai, sumažėjus iki 2008 metų žemumų, darbo rinka artėja prie dabartinio potencialo išnaudojimo ribos. Aktyvumo lygis darbo rinkoje yra rekordinėse aukštumose. Dauguma tų, kurie iki šiol darbo rinkoje buvo neaktyvūs, jau tapo darbo rinkos dalimi. Tuo tarpu dauguma dabartinių bedarbių neturi galimybių ar noro pradėti dirbti. Taigi atrodo, kad galimybės tolimesniam užimtumo augimui yra gana ribotos. Tai gali užkirsti kelią spartesniam ekonomikos augimui ir turėti neigiamų pasekmių ir kitam augimo veiksniui – investicijoms. Įmonių apklausos rodo, kad pastaraisiais metais verslininkų nerimas labiausiai augo būtent dėl nepakankamos darbo jėgos pasiūlos.

Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungą darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 360 tūkst. arba 16 procentų – daugiausiai šį procesą lėmė tai, jog iš Lietuvos išvyko daugiau nei čia atvyko.

Emigraciją lemia dvi veiksnių grupės – skatinantys išvykti iš gimtosios šalies ir skatinantys pradėti kurti gyvenimą kitose valstybėse. Lietuvos atveju pagrindinis emigraciją skatinantis veiksnys greičiausiai yra susijęs su didesnėmis galimybėmis svetur gauti aukštesnes pajamas bei geresnes socialines garantijas.

Atlyginimai Lietuvoje yra vieni žemiausių Europos Sąjungoje. Atskaičius mokesčius, darbuotojų Lietuvoje vidutinis uždarbis yra net penkis kartus mažesnis nei Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje bei keturis kartus mažesnis nei Vokietijoje ar Airijoje. Be to, Lietuvoje maždaug du trečdaliai darbuotojų bent jau oficialiai uždirba mažesnį nei vidutinį atlyginimą.

Vyraujanti nuomonė ta, kad iš šalies išvykti skatina ir netolygus pajamų pasiskirstymas, galbūt – nusivylimas valdžios institucijomis bei miglotos perspektyvos. Emigraciją iš dalies lemia žemos pajamos, kurias galima laikyti korupcijos, protegavimo, šešėlinės ekonomikos ir prastos viešųjų paslaugų kokybės priežastimi ir pasekme. Maža to, tokios ydos kaip korupcija, šešėlinė ekonomika ir prasta viešųjų paslaugų kokybė kuria sinergiją – skatina viena kitos klestėjimą. Pavyzdžiui, korupcija ir neefektyvus viešasis sektorius skatina šešėlinės ekonomikos plėtrą. Tuo tarpu didelė šešėlinė ekonomika neleidžia užtikrinti adekvačių kvalifikuotų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų. Esant ribotoms galimybėms šiems darbuotojams surasti darbą privačiajame sektoriuje dalis jų gali nuspręsti emigruoti.