Lietuviškos pamokos prancūzams

Sulig vadinamuoju "Brexit" referendumu Jungtinėje Karalystėje Europoje prasidėjusi kategoriškų sprendimų serija tęsiasi: tautos padėties ir valstybės gelbėtoju išsirinkę Emmanuelį Macroną, naujojo prezidento stovyklai Prancūzijos rinkėjai linkę atiduoti ir antrąjį valstybės valdymo svirtį – parlamentą.

Jei ateinantį sekmadienį prie balsadėžių prancūzai ateis taip pat nusiteikę, E.Macrono judėjimas revoliuciniu pavadinimu "Respublika, pirmyn" kartu su sąjungininkų centristų judėjimu labai šiuolaikišku trumpiniu "MoDem" užsitikrins išskirtinę daugumą Nacionaliniame Susirinkime.

Viena tokių permainų priežasčių – ypač mažas rinkėjų aktyvumas. Nedalyvavo nė pusė rinkimų teisę turinčių piliečių, o atėjo tik tie, kurie tiki misionierių svarba politikoje. Atėjo tam, kad aiškiai pasakytų: Prancūzijoje metas įgyvendinti socialines, ekonomines reformas, o valdžios koridorius – išvėdinti nuo arogancijos tvaiko, neišvengiamai atsirandančio ten, kur politika užsiima vien profesionalai politikai.

Atrodo, kad klimatas Paryžiuje pasikeis tikrai nemenkai – vidutinis būsimų parlamentarų amžius turėtų būti bent dešimt metų mažesnis nei kadenciją baigusio parlamento. Beveik absoliuti dauguma senųjų parlamentarų dešimtmečiais nieko kita ir nedarė, kaip tik dirbo parlamente, tai yra nuolat rūpinosi pergale artimiausiuose rinkimuose. Turint omenyje chaotišką ir skandalingą pastarųjų kadencijų vyriausybių darbą, senamadiškas, primityvias korupcijos apraiškas, nieko keista, kad prancūzai pasiuntė senąją politinę kultūrą į ešafotą. Tačiau regint tarsi reklamos fabrike pagamintus nepriekaištingus naujosios bangos politikų veidus, žinant, kad dauguma jų – visiški politikos naujokai, nuo opių socialinių, vidaus saugumo ir kitokių problemų nutolę verslininkai ar siauros srities žvaigždės, neapleidžia nuojauta, jog naujosios kadencijos parlamentarai bus panašiai, kaip ir jų pirmtakai, atitrūkę nuo vidutinio statistinio prancūzo kasdienių problemų. Šis įspūdis tik sustiprina paraleles tarp Prancūzijos ir Lietuvos aktualijų. Politikos mesianizmu tikintiems lietuviams jau ne kartą teko įsitikinti: pravėrę langus politikos naujokai dažnai sukelia skersvėjus, kurie sykiu su senu tvaiku per langus išpučia ir prieš rinkimus stropiai surašytus reformų planus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių