Lietuvoje – lyg Vokietijoje?!

Turku miestas Suomijoje. 1997-ųjų pavasaris. Europos moksleivių-jaunųjų politikų susitikime "Ateities dialogas" dalyvauja bene visų ES šalių ir besiruošiančių jomis tapti valstybių jaunimo delegacijos. Kelias dienas diskutuojama apie Europos tapatybę, mažumų teises ir pilietinį dalyvavimą visuomenės gyvenime. Susitikime aiškiai dominuoja vokiečiai, kuriantys Europos jaunimo himną ir akivaizdžiai demonstruojantys savąją aroganciją – jie tikrai svarbiausi Europoje. Prancūzai, britai, belgai ir olandai – pritilę ir nedrąsiai stebisi vokiečių hegemonija.

Nuo tų laikų nutekėjo daug vandens ir jėgų pusiausvyra ES nėra tokia vien tik provokiška – girdimas ir prancūzų, ir kitų, Rytų Europos, valstybių balsas. Šiandienos ES jau nėra vien tik vokiškas projektas. Pasikeitė ir gyvenimas Lietuvoje. Šių metų spalio 16–20 d. mūsų miestuose ir miesteliuose vyko Vokiečių kalbos dienų renginiai, įtraukę ne vieną biblioteką, mokyklą, muziejų, kultūros centrą ir net nemažai verslo įmonių.

Bandant atsakyti, iš ko kilo poreikis organizuoti tuos renginius, tenka kalbėti apie vokiečių kalbos ir kultūros šiandien patiriamus sunkumus. Pažvelgus į Lietuvos moksleivių brandos egzaminų rezultatų suvestinę pagal šalies rajonus, matyti, kad vokiečių kalbos brandos egzaminą laiko vis mažiau abiturientų. Faktiškai visur vyrauja anglų kalba. Viena vertus, tokį jaunų žmonių pasirinkimą galima suprasti ir pateisinti – geriau puikiai mokėti vieną užsienio kalbą, nei pusėtinai tris. Kita vertus, labai rūpi atkreipti dėmesį į situaciją, kai anglų kalbą moka beveik kiekvienas (ir tai nėra joks išskirtinis gebėjimas) ir, besimokant aukštojoje mokykloje arba ieškant darbo, didžiuliu pranašumu tampa ne vien anglų, bet ir kitos, mažesnės, kalbos žinios bei įgūdžiai.

Vokiečių kalbos dienos – jos populiarinimo būdas, įtraukiantis ir emigracijos faktorių: norėdami apsigyventi Vokietijoje, privalome mokėti ar sparčiai išmokti valstybinę tos šalies kalbą. Goethe's instituto paskatinimas kurti ir dalyvauti šiai kalbai skirtuose renginiuose yra ir priminimas, kad lietuviai ir Lietuva nesibaigia Vilniuje, Kaune ar Alytuje – esame diasporinė tauta, su kurios atskilusiais nariais, praėjus daugeliui metų, gali tekti kalbėtis ir vokiškai, nes nemaža dalis dabar Vokietijoje gimstančių ir augančių vaikų subrendę jau silpniau kalbės lietuviškai nei vokiškai. Nepaisant nesamos dvigubos pilietybės, ryšius išsaugoti bus svarbu ir ekonomiškai, ir kultūros požiūriu.

Iš šiandienos vieningos Vokietijos mokytis pradėti turėtume nuo šeimos pusryčių jaukiame provincijos restoranėlyje iki mąstymo sąmoningumo.

Minėto instituto inicijuoti renginiai yra ir parodymas mums, kad gyvename vis dar ne taip, kaip norėtume. Kai vyksta Vokiečių kalbos dienų susitikimai ir veiklos, bendraujame su vokiečiais ar tos šalies gyvenimą puikiai pažįstančiais lietuviais, gali tapti kiek nejauku. Mūsų miestų aikštės ir skverai, šaligatviai ir vitrinos – jau iš tiesų beveik vokiški: ir tvarkingi, ir išblizginti. Prabilus apie tai, kad žmonių mentalitetas ir mąstymas kinta lėčiau nei daiktai, atsiveria didžiulė posovietinės tikrovės praraja.

Skirtingai nei Rytų Vokietija po Berlyno sienos griuvimo, mes niekada sąmoningai, oficialiai ir viešai nepasakėme sau ir kitiems, kad toliau gyventi taip, kaip praeityje, nebegalima. Laisvėjimo ir demokratijos įsitvirtinimo pokyčiai vyko, tačiau lyg savaime ir kartu dėl nedidelės grupės žmonių didelių pastangų. Iš šiandienos vieningos Vokietijos mokytis pradėti turėtume nuo šeimos pusryčių jaukiame provincijos restoranėlyje iki mąstymo sąmoningumo, reiškiančio, kad mes kolektyviai suvokiame ir neginčijame savo praeities klaidų, gailimės dėl jų ir kartu žinome savo stipriąsias savybes. Deja, dabar tebegyvename pusiau sąmoningame pairusio visuomeninio audinio kolektyve, kurį dar sunkoka vadinti visuomene: dominuoja masinė inercija, priešinimasis naujovėms, nenoras mokytis naujų mąstymo, elgesio ir veiklos būdų.

Vokiečių kalbos dienų akcijos ir renginiai ir yra, ir ateityje gali tik stiprėti kaip viešas mūsų ES kolegų priminimas apie tai, kad vis dar nemažai esame apsileidę ir menkai besidomime tuo, kas vyksta anapus mūsų valstybės sienos. Mūsų raidos kryptis į vokiškąjį gyvenimo būdą ir vertybes jokiu būdu nereiškia, kad turėtume prarasti lietuviškumą – tiesiog būtinas įvairiapusis bendravimas, kurį ir mezga bei palaiko ir Goethe's institutas, ir mūsų diplomatai bei įvairios verslo įmonės bei kultūrinės grupės.

Antano Škėmos romano "Balta drobulė" vertimas į vokiečių kalbą ir leidyba Vokietijoje parodė, kad tikrai esame įdomūs ir patrauklūs, tačiau, siaučiant kone visuotiniam optimizacijos kultūros, švietimo ir socialinėje srityse vajui, optimizmo matyti vis mažiau – artėjame prie šiuolaikinės Rusijos modelio, nes labai gali būti, kad dėl lėšų stygiaus visaverčius ryšius su Vakarais tuoj palaikysime tik per užsienio šalių nevyriausybines organizacijas, o patys taupysime ir taupysime. Rusai taupo karui, o mes – nežinia kam?..



NAUJAUSI KOMENTARAI

kažkoks vergiškas vapaliiojimas

kažkoks vergiškas  vapaliiojimas portretas
o ne straipsnis. Turbūt VDR komjaunimo buvusios įtakingos veikėjos merkelienės stipendiją gauna. O dar mokslinį laipsnį turi. Tfu.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nužydėjusi aristokratų tapatybė
    Nužydėjusi aristokratų tapatybė

    Į Britaniją išplasnojusios buvusios manekenės ir milijonieriaus žmonos grožis baigiasi. Ir ryškiausios rožės kada nors nuvysta. Prieš amžinybę neįgalus net makiažas už 300 €, skirtas pikiruoti po turtingų dėdžių vakar...

    14
  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    13
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
Daugiau straipsnių