Lietuvoje – nauji pokriziniai rekordai

Lietuvos ekonomikos rezultatus atspindintys rodikliai pastaruoju metu nešykšti gerų žinių. Į apačią sparčiu tempu čiuožiantis nedarbo lygis pasiekė žemiausią tašką po 2008-ųjų krizės. Įsibėgėjęs atlyginimų augimas taip pat nežada sustoti, o tai reiškia, kad pagal atlyginimą „į rankas“ jau visai netrukus turėtume pasivyti ir aplenkti kaimyninę Latviją.

Lūkesčiai geryn – darbo vietų daugyn

Naujausiais duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje gegužę sumažėjo iki 7,3 proc. Tokį ryškų šio rodiklio sumažėjimą nulėmė įsibėgėjantis šalies ekonomikos augimas, nuosekliai gerėjantys įmonių lūkesčiai, skatinantys jas kurti naujas darbo vietas. Pirmąjį šių metų ketvirtį pokrizinį rekordą pasiekė ir laisvų darbo vietų skaičius – jų buvo registruota 20 tūkst.

Darbo vietų skaičių ypač aktyviai didina gamybos, meno ir pramogų, informacinių technologijų srityse dirbančios įmonės. Darbuotojų skaičiaus augimui gamybos sektoriuje didelės įtakos turėjo atsigaunantis eksportas. Taip pat – ateinančios užsienio investicijos ir esamų pajėgumų plėtra. Tuo metu meno ir pramogų srityje veikiančias įmones samdyti darbuotojus skatina augantis vidaus vartojimas.

Per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje užfiksuotas bendras bedarbių skaičius išliko gana aukštas – 117 tūkst. Kaimiškose vietovėse nedarbo lygis išlieka maždaug dvigubai didesnis nei miestuose. Prognozuojame, kad šiemet nedarbo lygis Lietuvoje vidutiniškai sieks 7,4 proc., o kitąmet nukris žemiau 7 proc. ribos.

Atlyginimų augimas spurtuoja

Nepaisant didelio bedarbių skaičiaus, naujas darbo vietas kuriančioms įmonėms tampa vis sudėtingiau rasti reikalingų darbuotojų. Ši priežastis stumia aukštyn atlyginimus – pirmąjį šių metų ketvirtį jie augo vidutiniškai 9,3 proc. ir pasiekė naują pokrizinį rekordą. Įtakos atlyginimų augimui turi ir euro įvedimas. Pirma, darbuotojai gali lengviau palyginti savo uždarbį su užsienio kolegų algomis. Antra, esant mažesnei skaitinei išraiškai suveikęs psichologinis efektas nulemia, kad derėtis dėl didesnio atlyginimo eurais gali būti lengviau.

Auganti ekonomika ir situacija darbo rinkoje toliau didins spaudimą atlyginimų augimui. Jeigu pernai vidutinis darbo užmokestis augo ir dėl minimalios algos padidėjimo, tai šiemet jis kyla ne dėl valdžios administracinių priemonių, o būtent dėl darbo rinkoje susiklosčiusios situacijos.

Auganti ekonomika ir situacija darbo rinkoje toliau didins spaudimą atlyginimų augimui.

Jeigu nebus užfiksuota didelių ekonominių sukrėtimų, prognozuojame, kad atlyginimų augimas šiemet spartės iki 8,5 proc., o kitąmet iki 9,3 proc. Tai reiškia, kad pagal vidutinį atlyginimą netrukus pavysime kaimynus latvius, tačiau teks luktelėti, kol priartėsime prie estų. Metų pabaigoje vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje turėtų perkopti 700 eurų ribą, Latvijoje jis bus iki 10 eurų mažesnis, tuo tarpu Estijoje turėtų pasiekti 1000 eurų.

Būtina pritaikyti įgūdžius ir transportą

Įmones lengviau darbinti darbuotojus turėtų paskatinti ir nuo liepos 1 d. įsigaliojęs lankstesnis Darbo kodeksas. Dar labiau sumažinti nedarbo lygį gali padėti bent keletas priemonių. Kadangi ekonominis aktyvumas didesnis miestuose, o bedarbių skaičius gausesnis kaimiškose vietovėse, vienas iš galimų sprendimų – jų mobilumo didinimas. Geriau organizuojant transportą, jie galėtų keliauti dirbti į kitus rajonus.

Įgūdžių neatitikimas nulemia tai, kad darbo vietų negali užpildyti esami bedarbiai. Pavyzdžiui, profesinėse mokyklose būsimų grožio paslaugų specialistų ruošiama kur kas daugiau nei inžinerinių specialybių atstovų. Tai reiškia, kad šiose švietimo įstaigose ruošiamas specialybes būtina geriau pritaikyti prie darbo rinkos poreikių. Taip pat – ieškoti perkvalifikavimo galimybių. Šiuo metu Lietuva yra viena iš mažiausiai lėšų aktyvioms darbo rinkos priemonėms, tokioms kaip perkvalifikavimas, skiriančių valstybių.

Užpildyti laisvas darbo vietas taip pat padėtų specialistų imigracija iš kitų šalių. Dėl komplikuotų ir ilgai užtrunkančių biurokratinių procedūrų, Lietuva išlieka viena iš mažiausiai užsieniečių samdančių valstybių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

neatlaike

neatlaike portretas
islaikytiniu bereciu makaules pastovaus gerejimo...

cha cha cha

cha cha cha  portretas
Neatlaikė Putino subinlaižių galvelės intensyvios terapijos seansų Kremliaus propaganda: vienas, kaip katė su pūsle, jau pusę metų laksto po visus komentarus su APKALTA, o anonimas-RUSAS, apart šlapimo nelaikymo bėdų, dar ir čiulpiku tapo.

APKALTA!

APKALTA! portretas
DĖL SNORO AFEROS D.GRYBAUSKAITĘ - JAV MARIONETĘ, Į KALĖJIMĄ!
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nostalgija „Pravdos“ tiesai
    Nostalgija „Pravdos“ tiesai

    Kaip nauja pateikta Ramūno Karbauskio idee fixe – Lietuvoje sunkiai suvokiamu 300 tūkst. egzempliorių tiražu leisti vien gerąsias naujienas skelbiantį nemokamai platinamą laikraštį – nėra visiškai nauja. Bemaž apie tą pat...

  • Kiek iš mūsų?
    Kiek iš mūsų?

    Literatūrologas ir eseistas Mindaugas Kvietkauskas daugelyje savo mokslinių darbų ir naujausioje eseistikos knygoje "Uosto fuga" kalba apie mūsų įsigyvenimą vietoje. ...

    1
  • E. Macronas, R. Karbauskis ir padorios politikos ilgesys
    E. Macronas, R. Karbauskis ir padorios politikos ilgesys

    Vasaros atostogų metu daug kam norisi pailsėti nuo politikos ir diskusijų apie ją. Tačiau keliaujant ir bendraujant su žmonėmis politinė tematika sugrįžta gana netikėtose vietose. Taip atsitiko keliaujant su draugais šiauriniame Prancūzijos ...

    1
  • Pamestas telefonas – pasaulio pabaiga?
    Pamestas telefonas – pasaulio pabaiga?

    „Širdis nusirito į kulnus“ – taip būtų galima nusakyti išgąstį, kurį patiriame supratę, kad turbūt praradome savo išmanųjį telefoną. Jungtinėje Karalystėje organizacijos „Physiological Society“ at...

    2
  • „Nord Stream 2“: ar suveiks ES energetinis solidarumas?
    „Nord Stream 2“: ar suveiks ES energetinis solidarumas?

    Vasaros sezoną nerimsta politinės diskusijos dėl „Nord Stream 2“ ateities. Europos Sąjungai Tarybai pirmininkaujanti Estija nežada šio klausimo atidėti į tolimą stalčių. Liepos 18 dieną užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris...

    2
  • Lenktynės be pabaigos
    Lenktynės be pabaigos

    Štai pasaulio čempionė amerikietė Lilly King plaukimo takelyje pralenkė rusę Juliją Jefimovą, nors šios tėvynainis, kažkoks Vardenis Pavardenis, esą sporto komentatorius, prieš pat finalą ir bandė jos varžovę išmu&scar...

    4
  • Ilsėkis ramybėje, Lietuva!
    Ilsėkis ramybėje, Lietuva!

    Kuo yra gera liepos 26-oji? Tai yra diena, kai galite pailsėti. Bet svarbiausia, kad ir vakar tokia pat gera diena buvo, kai galėjote ramiai ilsėtis. Ir užvakar. Ir rytoj bus tokia pat gera diena ilsėtis. Ir poryt. Ir šitaip gerai Lietuvoje jau bus...

    17
  • Dvi populizmo rūšys
    Dvi populizmo rūšys

    Kadangi žodis „populistai“, kilęs iš lotyniško žodžio „populus“, kuris reiškia liaudį, tautą arba tiesiog žmones kolektyviai, tai galima manyti, kad populistai yra tikrieji demokratai, kuriems rūpi liaudies,...

  • Netikros naujienos
    Netikros naujienos

    Dalis Lietuvos žiniasklaidos atstovų taip įsijautė į įvykius kitapus Atlanto, kad (ne)jučia ėmė mėgdžioti amerikiečius. Tiesa, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnų galimi ryšiai su Rusija nublanksta prieš tai, kok...

    4
  • Rusijai nepatogūs faktai
    Rusijai nepatogūs faktai

    Rusija neseniai išreiškė pasipiktinimą NATO sukurtu filmuku apie „miško brolius“ – Estijos, Latvijos ir Lietuvos rezistencinės kovos su sovietais istoriją. Nors Baltijos šalyse partizanų kova su sovietų okupa...

    13
Daugiau straipsnių