Lietuvoje pražydo liepos

Štai ir pirmoji liepos mėnesio savaitė... Mėnuo turėtų būti pats vasariškiausias, pats šilčiausias. O prasidėjo liūtimis ir vėtromis!

Senuose kalendoriuose mėnuo įrašytas liepiniu ar liepžiedžiu. Išties,  Vilniuje liepos jau žydi nuo Joninių. Juolab, kad mieste pasodinta daug naujų rūšių, kurios žiedais  nudžiugina ankstėliau nei mūsų tikroji mažalapė.

Gera pastovėti žydinčios liepos pavėsyje, pasiklausyti bitelių dūzgimo - kažkaip net šventiška ir didu... Todėl liepoje senovės lietuviai ir apgyvendino gyvenimo dalios, likimo deivę Laimą. Gegutės balsu ji ištarmę pranešanti. Tačiau po Petrinių pačios gegutės gamtoje jau nebesigirdi, sakoma, užspringo miežio akuotu, ar pavirto į raibą vanagėlį.

O liepos mėnuo dar ir kitų vardų bus turėjęs. Pagal kaimo darbus vadintas šienpjūčiu, šienavimo. O pagal gyvosios gamtos reiškinius – ir kirmėliumi, kirmičiu. Juk medelius ir daržų augalus šiuo metu užpuola visokie lapgraužos...

Tačiau medžio vardu lietuviškame kalendoriuje tik šis vienas mėnuo vadinamas. Mat nuo senų senovės lietuvis liepą būtinai pasisodindavo prie savo sodybos. Viena – kad naudingas, antra – kad gražus ir kvapnus medis. Liepomis sodybą ištisai apjuosdavo bitininkai - tai pagrindinis vasaros medaus aruodas. Liepų medus ir liepžiedžiai – pirmas vaistas peršalus, sukarščiavus. O vaškas – strateginė mūsų krašto prekė viduramžiais. Todėl  1588-ųjų  metų Lietuvos statutas uždraudė naikinti liepynus.

Liepų alėjos dažnai puošdavo dvarų parkus. Ir dabar daug kur išnykusią dvarvietę tebežymi  šimtamečių liepų eilės. Liepos karna senovėje buvo naudojama vyžoms, krepšeliams, dėklams pinti, virvėms sukti. Iš kamieno būdavo gaminami visokie indai: ir medui laikyti, ir gorčiai, kubiliukai, geldutės. Net kraičloviai bei lopšiai kūdikiams. Mediena minkšta, perdžiūvusi neskyla. Ir gražiai balta. Dievdirbiai iš jos išskobdavo plastiškas ir išraiškingas skulptūrėles.

O liepos mėnuo dar ir kitų vardų bus turėjęs. Pagal kaimo darbus vadintas šienpjūčiu, šienavimo. O pagal gyvosios gamtos reiškinius – ir kirmėliumi, kirmičiu. Juk medelius ir daržų augalus šiuo metu užpuola visokie lapgraužos.

Apie liepos medžio sureikšminimą lietuvių tradicijose ir papročiuose kalba istoriografiniai šaltiniai. Štai lygiai prieš 150 metų per Mažąją Lietuvą keliavo smalsus Berlyno žurnalistas Otto Glagau. Aplankęs Rambyno kalną, išgirdo pasakojimų apie kitados čia atlikinėtas pagoniškąsias apeigas. Viską kuo smulkiausiai užrašęs, pridūrė: „Rambynas ir dabar yra šventas kalnas: seni ir jauni lipa į jį su gilia pagarba… Laima irgi tebėra gyva lietuvininkų širdyse. Beje, ji nebepatiesia paklodės kūdikiui gimstant, nebešaukia balsu Rambyne, kai gresia netikėtas pavojus, bet žmonės ją tebelaiko likimo lėmėja ir laimės deive. Ištikus netikėtai nelaimei, lietuvininkai, kurie visi yra griežti fatalistai, dar šiandien sako: „Taip Laima lėmė”, arba ką svarbesnio užsimodami pradėti: „Su Laima laimėsiu!”. O ir Laimos liepa prie Bardėnų kaimo, Rambyno pakalnėje, daugiau kaip 600 metų senumo medis, iš kurio šaknų išaugę trys kamienai, dar šiandien laikoma didžiausioj pagarboj. Kadaise visos liepos buvusios pašvęstos Laimai, o jos šventė - birželio gale, kai žydi liepos.“ Įdomūs ir reikšmingi šie žurnalisto pastebėjimai apie vietinių žmonių pagarbą senovės tikėjimams.

Nebėra tos šventosios Laimos liepos prie Rambyno; tačiau ten apsilankyti tikrai verta, - kiek įdomybių: nuostabus Nemuno vaizdas, Martyno Jankaus spaustuvės muziejus, baltųjų gandrų kolonija, memorialinės Bitėnų kapinaitės. O ant Rambyno kalno pastatytas skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas aukuras, simboliškai vaizduojantis senosios baltų religijos dievų trejybę - Patrimpą, Perkūną ir Patulą. Joninės čia švenčiamos nuo 1885-ųjų, Vydūnui su lietuvininkų chorais atgaivinus prosenoviškąją tradiciją.

Šventųjų liepos medžių, prie kurių atlikinėtos senojo tikėjimo apeigos, būta įvairiose Lietuvos vietose. Istorinė atmintis išsaugojo kai kuriuos vietovių vardus. XVI amžiuje žmonės slapta rinkdavosi melstis Laimai prie liepos Šakūnų kaime netoli Rusnės. Norkaičių miškuose po liepa stovėjusi dievo Patrimpo statula. Liudvikas Rėza savo raštuose pamini, kad prie Juodkrantės augusi Laimai pašvęsta tūkstantmetė liepa. Ir tą vietą vadino Nuodėmių dauba, nes kuršininkai žvejai senovės apeigas ten atlikinėdavo dar ir XVIII amžiuje. Pilkalnio bažnyčios šventoriuje buvusi liepa, kurios viena šaka įaugusi į kamieną. Tai žmonės tikėdavo, kad galima išsigydyti rankų skausmą, įsismelkusį pjaunant rugius. Bereikia ranką palaikyti tame šakos išlinkime.

Žinant lietuviškųjų papročių artumą tėviškės gamtai, nenuostabu liaudies dainose aptikti liepos medžio konotacijas bei mitologizavimo pėdsakus. Dainos žodžiais, liepos „viršūnėlės aukso žiedu, liemenėlis – sidabrėliu”. Ten rasime netgi  kosmogoninių – pasaulio sukūrimo – motyvų: „Jūrelių marelių  Pačioj gilumėlėj Užaugo liepelė Devyniom šakelėms.“ Taigi mitologiniuose vaizdiniuose liepa - pasaulio medis, dangų remiantis, išreiškiantis kosminio laiko ritmą.

Vasaros kelionių metu labai verta aplankyti įdomų savo praeitimi ir gamta Papilės miestelį Žemaitijoje. Ir jo parke surasti šešiolikamienę šimtametę liepą – vienintelę tokią mūsų krašte. Arba aplankyti Liepą Motinėlę, jau 400 metų augančią Braziūkuose, Kauno rajono pakraštyje. Jos  kamieno apimtis yra 8,4 m; įkelta koplytėlė primena, kad po šia liepa kitados rinkdavosi sukilėlių būriai.

Liepos mėnesio pirmoji savaitė mums svarbi Valstybės švente. Turime tokią puikią tradiciją – visi kartu vienu metu sugiedoti Tautišką giesmę. O šiemet tai atliksime užkopę ant piliakalnio. Juk piliakalnių metai, o jų Lietuvoje – bemaž tūkstantis! Tai byloja apie labai lietuvių brangintą laisvę... Pagrindinis šventės akordas nuskambės  ant Dubingių piliakalnio, didžiausio Lietuvoje.

Šventinė diena ilga, kupina gražių renginių. Štai Vilniuje bus pagerbta unikalioji gynybinė siena, užbaigta statyti prieš 495-erius metus. Pagerbta sportiškai – apibėgant, dviračiais aplekiant... O istorinė miesto siena turi ne tik paminklinę, bet ir simbolinę, tarčiau, mitologemos vertę. Labai prasminga Valstybės dieną suaktualinti mūsų istorinį paveldą... 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    5
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    10
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
  • Politinio idiotizmo atlaidai
    Politinio idiotizmo atlaidai

    Gal ir perlenkė lazdą eurokomisaras V.P.Andriukaitis, idiotizmu pavadinęs mūsų energetikos politiką, nukreiptą prieš Astravo atominį hiperboloidą. ...

    48
  • Ačiū Dievui, kad NATO nemiega
    Ačiū Dievui, kad NATO nemiega

    Jau seniai Baltijos šalys nebuvo Europos spaudos dėmesio centre kaip dabar, prasidėjus rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašonėje. Gera čia nebent tai, kad be  žurnalistų budi ir NATO. ...

    11
  • Kitas požiūris į emigraciją
    Kitas požiūris į emigraciją

    Praėjusią savaitę vykusiame „Rytų Europos Davosu” vadinamame Krynicos Ekonomikos forume (Lenkija) vyko įdomi diskusija apie Ukrainos darbuotojus Europos darbo rinkoje (Economic Migrants from Ukraine on the European Labour Market). Diskusi...

    1
  • Dvigubi standartai?
    Dvigubi standartai?

    Lenkijos diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis iškėlė mintį, o premjerė Beata Szydło sutiko, kad Lenkija turi teisę reikalauti iš Vokietijos reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą. ...

    5
  • Trumpų distancijų metas
    Trumpų distancijų metas

    Nebeskaudinsime krepšinio gerbėjų dėl jų širdį draskančios nesėkmės Europos čempionate. Mušta korta. Jų startas buvo daug žadantis, bet spurtas trumpas.  ...

    3
  • Antausis krepšininkams – laiku
    Antausis krepšininkams – laiku

    Blogiausia, kas galėjo įvykti, įvyko. Lietuvos rinktinės krepšininkai tik per televizoriaus ekraną stebės Europos čempionato ketvirtfinalio mūšius. Ar viskas galėjo susiklostyti kitaip? ...

    3
Daugiau straipsnių