- Tadas Teresevičius, „Danske Bank“ Vidutinio dydžio įmonių departamento vadovas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslo įmonių santaupos kasmet stabiliai auga ir pasiekia vis naujas rekordines aukštumas. Šiuo metu bendra jų sukauptų indėlių suma siekia 4,6 mlrd. eurų, todėl įmonės aktyviai dairosi, kur galėtų investuoti turimas lėšas. Taip išryškėjo trys pagrindinės investicijų kryptys: nekilnojamasis turtas, kitų verslų įsigijimas ir užsienio rinkos.
Nuoseklų įmonių sukauptų lėšų augimą lėmė kelerius metų iš eilės smarkiai augęs šalies eksportas. Tai paskatino eksportuojančias įmones įsitvirtinti naujose rinkose, padidinti veiklos apimtis, o tuo pačiu – ir pelną. Antruoju, ne mažiau svarbiu veiksniu, tapo išaugęs vidaus vartojimas – lietuviai tapo aktyvesniais pirkėjais, linkusiais plačiau atverti piniginę pageidaujamoms prekėms ir paslaugoms. Tai leido didinti pajamas vidaus rinkoje dirbančioms įmonėms.
Aktyviausiai investuojama į nekilnojamąjį turtą
Aktyviai dirbdami su verslu pastebime, kad įmonės, ieškančios būdų efektyviai panaudoti sukauptas lėšas, pirmiausia investuoja į gamybos priemonių ir įrangos atnaujinimą. O tada, kai nebeįžvelgia investicijų poreikio įmonės viduje, t. y., kai pasiekia maksimalų efektyvumą, ir nebemato plėtros galimybių esamoje srityje, pradedama ieškoti naujų investicinių krypčių.
Tradiciškai Lietuvos įmonių žvilgsniai nukrypsta į nekilnojamąjį turtą, jo įsigijimą arba vystymą. Ši tendencija ypač pastebima tarp vidutinio dydžio įmonių. Tačiau augant nekilnojamojo turto projektų skaičiui Vilniuje, po truputį ėmė mažėti tokio pobūdžio projektų pelningumas. Todėl investiciniai pinigų srautai nukreipiami ir į kitus Lietuvos miestus, tokius kaip Kaunas, kur jau būriuojasi investuotojų į nekilnojamąjį turtą, eilė.
Specialistų trūkumas skatina investicijas į darbuotojus
Tuo pačiu verslas aktyviai ieško ir nori įsigyti kitų įmonių – jų paklausa tarp investuotojų laikui bėgant turėtų tik augti. Daugelis verslų jau yra išaugę vietos rinką ir sukaupę nemažai lėšų, todėl pradeda ieškoti naujų rinkų plėtrai. Tai rodo ir faktas, kad įmonės vis dažniau kreipiasi į banką norėdamos atsidaryti sąskaitas kitose šalyse, ne tik kaimyninėse, bet ir Vakarų Europos. Todėl prognozuojame, kad tendencija, kuomet lietuviškos įmonės įsigyja verslus Vakarų Europoje, taps vis labiau pastebima.
Specialistų trūkumas darbo rinkoje paskatino įmones nukreipti dalį investicijų į darbo sąlygų gerinimą: atlyginimų pakėlimą, premijų augimą, darbo aplinkos gerinimą. Ne paslaptis, kad situacija kai kuriuose verslo sektoriuose yra labai įtempta, todėl kai kurios įmonės neriasi iš kailio norėdamos įtikti darbuotojams. Siekiant prisivilioti naujos kartos darbuotoją vien tik gero atlyginimo šiandienos darbo rinkoje nepakanka.
Santaupų ir investicijų prognozė ateičiai
Žvelgiant į ateities perspektyvas, sunku būtų prognozuoti aktyvų įmonių santaupų mažėjimą. Tai lems keletas priežasčių: lėtas ekonomikos augimas, pabėgėlių krizė, įtempta situacija Ukrainoje bei „Brexit“. Nors Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei euro zonos ūkis, galimybės įdarbinti pinigus išlieka ribotos.
Įmonių investicijų augimą paskatintų tiek spartesnis euro zonos ekonomikos augimas, tiek ir jų pačių sprendimai eiti į įvairesnes rinkas išnaudojant plėtros užsienyje galimybes. Bendraudami ir bendradarbiaudami su įmonėmis pastebime, kad jos vis dar turi erdvės geriau išnaudoti tokių didelių rinkų kaip Kinija suteikiamas galimybes – ten mūsų įmonės veikia dar gana pasyviai ir žengia netvirtus žingsnius.
Taip pat manome, kad įmonės pradės vis dažniau ieškoti galimybių investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Išnaudojus plėtros ir efektyvumo galimybes teks galvoti, kaip didinti savo konkurencingumą ir inovatyvumą. Tokiu atveju neišvengiamai bus investuojama į partnerystės programas ir bendrus projektus su mokslo įstaigomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?3
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...