Maitinimas pradinukams ar pinigai visiems tėvams?

Atgimsta idėja nemokamai maitinti priešmokyklinių ir pradinių klasių mokinius. Įstatymo projekte siūloma nuo kitų metų šių vaikučių maitinimui skirti nuo pusės iki beveik 3 eurų pusryčiams, pavakariams, pietums bei maitinimui dieninėse vasaros stovyklose.

Atgimsta idėja nemokamai maitinti priešmokyklinių ir pradinių klasių mokinius. Įstatymo projekte siūloma nuo kitų metų šių vaikučių maitinimui skirti nuo pusės iki beveik 3 eurų pusryčiams, pavakariams, pietums bei maitinimui dieninėse vasaros stovyklose.

Dabar nemokamas maitinimas skiriamas mažas pajamas gaunančių  šeimų vaikams. Skaičiuojama, kad nemokamas visų pradinukų maitinimas kasmet kainuos kone 32 milijonus eurų.

Tarp numatomų tikslų pirmu numeriu įvardijamas siekis mažinti socialinę atskirtį ir diferenciaciją. Aiškinamajame rašte sakoma, kad dabar nemokamą maitinimą gaunantys vaikai mokyklose patiria patyčias, jaučia įtampą ir dėl to kartais netgi atsisako eiti valgyti tų nemokamų pietų. Taip, patyčios, deja, paplitusios ir tarp vaikų, ir tarp suaugusiųjų. Tačiau patyčių kultūros visuotiniais nemokamais pietumis išnaikinti niekaip neįmanoma.

Kitas tikslas – sudaryti tėvams sąlygas derinti darbą su įsipareigojimais šeimai taip pat skamba dviprasmiškai. Chruščiovo laikų butai su miniatiūrinėmis virtuvėmis taip pat buvo projektuojami vadovaujantis idėja, kad žmonės mažiau valgytų namie, o rinktųsi viešąjį valstybinį mitinimą.

Trečias nemokamo maitinimo tikslas – ugdyti vaikams sveikos mitybos įpročius kelia abejonių. Nenutyla balsai apie darželinukų maitinimą – ir kiek jis sveikas, ir kiek jis kainuoja. Tėvai visada nori aukščiausios kokybės, tuo metu finansavimo ir viešųjų pirkimų tvarka sako – mažiausia kaina. Ir taip šios dvi pusės niekaip per kalnelį nesusieina. Tik štai darželiuose nelabai yra kita išeitis nei bendras maitinimas – vaikai juose būna ilgiau, ir mažuliukai dar jie, kad su savo maisto krepšeliais susitvarkytų. Mokykloje jau viskas kitaip, ir yra įprasta atsinešti namų maisto lauknešėlį.

Paskutinis tikslas – gerinti socialinės paramos šeimoms ir vaikams sistemą geriausiai atliepia pasiūlymo nemokamai maitinti pradinukus turinį. Iš tikro, nemokamas maitinimas yra ne kova su patyčiomis, nebūtinai sveika mityba, bet tik – parama tėvams.

Šia proga verta prisiminti ir kitą svarstytą pasiūlymą, kaip pagelbėti vaikus auginančioms šeimoms. Tai – padidinti papildomąjį neapmokestinamąjį pajamų dydį. Dar šių metų sausį Vyriausybė nepritarė pasiūlymui pakelti šį dydį nuo 60 iki 116 eurų. Argumentas – biudžete nėra reikalingų papildomų – 29 milijonų eurų. Tai – 3 milijonais mažiau nei pradinukų maitinimas.

Ant svarstyklių padėjus nemokamą maitinimą pradinukams ir papildomus pinigus visiems tėvams, argumentai akivaizdžiai krypsta pastarojo sprendimo naudai. Papildomi pinigai tėvams reikalingi ne tik tada, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, o visada. Antra, parama pinigais yra žymiai neutralesnė. Nes vieniems vaikams neprošal nemokamas maitinimas, o kitiems – gal reikia visai ko kito. Parama pinigais neiškreipia konkurencijos, nenukreipia lėšų viena kryptimi, kai nemokamas maitinimas vaikams gresia virsti didesniu pyragu keliems rinkos dalyviams, sudėtingais viešaisiais pirkimais ir įtarimais korupcija. Apibendrinant, jei valstybė nori padėti vaikus auginančiai šeimai, tai tegu ir padeda – sutaupytais mokesčiais, skaidriai ir visiems vienodai.


Šiame straipsnyje: maitinimasmokyklospradinukai

NAUJAUSI KOMENTARAI

zyle

zyle portretas
O tu siaube, vėl kalnai atliekų bus. Kai prisimenu, bloga darosi. Pinigų švaistymas. Geriau tegu tėvams tuos pinigus atiduoda. Ir baikite pezėti, kad vaikai kompleksuoja valgydami nemokamus pietus. Dabartiniai vaikai jau seniai nė dėl nieko nekompleksuoja.

išprotėjo

išprotėjo portretas
Jei taip neskaniai Kretingos maistas maitis, galėsit kiaules auginti, nes atliekų bus nemaži kalnai, neturit kur pinigų dėti

Lukaa

Lukaa portretas
Geriau nemokami korepitoriai prieš gimnaziją ir prieš brandos egzaminus. o jau tikrai jeigu jau psigimdėm tai ir išmaitinsim. Niekas neprašo kad nemokamai maitintumėt mano vaikus, gerinkit mokymo kokybę, o čia ne valstybės reikalas vaikus maitinti.
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių