- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101. Dabar referendumu nori Konstitucijoje vietoj 141 Seimo nario įrašyti 121.
Norime sutaupyti ar kad geriau dirbtų? Netekus 20 parlamentarų teoriškai bus sutaupyta 1 mln. eurų per metus ar per kadenciją? Tai toks lašas milijardinėje biudžeto jūroje, kad nė nepamatysi, kad jis ten įkrito. Bet žmonėms politikų kalbos apie valdžios mažinimą patinka. Ir tuoj tai taps pastebima, nes parlamento optimizavimas bus įrašytas į Konstituciją.
Užtat valstybėje lieka daugybė ne taip aiškiai surašytų sutarčių, dokumentų, kuriuose pilna valdžios samdomų ekspertų, analitikų, kasmet kainuojančių dešimtis, o gal ir šimtus milijonų eurų. Kuo mažiau valdžios, tuo daugiau reikia brangių patarimų.
Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų?
Politikai nuolat piktnaudžiauja visuomenės ovacijomis. Pasako, kad didina pensijas, – plojimai. Pasako, kad mažina valdininkijos, – plojimai. Tačiau kokią naudą apčiuops žmogus, neaišku. Paradoksalu, Lietuvoje ką nors mažinant, padidėja, o didinant – sumažėja.
Pavyzdžiui, pensijos. Taip, šiemet gerokai didinamos. Vidutiniškai beveik 8 proc. Tačiau vidutinis atlyginimas per metus padidėjo daugiau nei 10 proc. Atotrūkis tik padidėja. O infliacija orientuota į atlyginimų lygį. Nebent Vyriausybė išleistų naują – "vaučerių" – emisiją ir dalį pensijos senjorams mokėtų naująja lietuviška valiuta.
Nuolat kalbama, kaip reorganizuojamos įstaigos, departamentai, skyriai ir skyreliai. Jungiama, kad reikėtų mažiau valdžios. Bet pati valdžia išlieka nežabota. Kaip buvo pusšimtis visuomenę kontroliuojančių institucijų, taip ir lieka. Iš verslo ar žmogaus tebereikalaujama tiek pat pažymų, kaip ir prieš optimizavimus. Koks skirtumas? Ant pažymos antspaudas kitoks, kito direktoriaus parašas. Tiesa, turinys tas pats.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?1
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Po Sibirą – be vadovo2
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...