Mažos šalies gyventojo kompleksas

Neseniai pažįstamas ukrainietis, likimo atblokštas Lietuvon, uždavė man netikėtą ir tik iš pažiūros paprastą klausimą: "Kurios tautybės atstovai pas jus labiausiai nemėgstami?" Na, rusams Lietuvoje karštos meilės tikrai neįprasta puoselėti. Apie lenkų tautybės žmones irgi retokai ką gero iš lietuvio lūpų išgirsi, nebent šie itin taikliai mėto tritaškius. Tikrai abejotina, kad daug išankstinių simpatijų kam nors Lietuvoje pridėtų žydiška kilmė. Bet vis dėlto ar negali būti taip, kad labiausiai lietuviai nemėgsta… lietuvių?

Turbūt dažnas kelionių agentūrų darbuotojas sutiks: vienas populiaresnių pageidavimų viešbučiui – kad jame nebūtų daug lietuvių. Gal ir suprantama, jei stengiesi nesutikti pažįstamų, kai romantiškai atostogauti vyksti ne su savo žmona. Bet abejoju, ar šuo pakastas būtent čia. Tautiečių nebuvimas – tarsi pliusas šalia paplūdimio kaip iš atviruko, šiltos jūros ir maitinimo "viskas įskaičiuota plius". Pageidavimas, aišku, kiek komiškas, nes kas tokie patys prašantieji – uzbekai?

Dar yra garsusis komplimentas menui: "Sunku patikėti, kad čia lietuvių kūryba!" Gėda prisipažinti, bet ir pati esu taip pasakiusi apie sužavėjusius muzikinius kūrinius, knygas ar filmus, kol suvokiau, kaip nusišneku. Dažnai pasitaiko straipsnių ir televizijos laidų, kurių pasakojimo ašis – kaip lietuvis ar lietuvė prasimušė svetur, kaip ten, užuot biurus valę ar prilipusį sūrį nuo lėkščių grandę iki dienų galo, tapo gerbiami, turtingi ir sėkmingi. Net faktas, kad tautietis ar tautietė atsidūrė elitiniame vakarėlyje kur nors Holivude jau reikalauja antraščių. Ir kyla natūralus klausimas, o kodėl mes vis dar šitaip stebimės?

Vienas bičiulis, nusprendęs kuriam laikui Kauno gatves išmainyti į Toronto dangoraižių vaizdus, apibūdino šį reiškinį labai taikliai – mažos valstybės gyventojo kompleksas. Tai tas balselis galvoje, įkyriai šnabždantis: "Kur tu čia lendi, žmogeliuk iš Lietuvėlės?", dėl kurio dažnai nusprendžiame tenkintis iš esmės netenkinančiomis sąlygomis. Ačiū Dievui, manajam bičiuliui pavyko jam nepasiduoti – sužavėjo kanadiečius savaisiais gabumais, netrukus gavo svajonių darbą ir pats dabar žvelgia pro vieno tų dangoraižių langą. Tokių vienoje ar kitoje srityje talentingų tautiečių daugybė – tiek emigravusių, tiek ir likusių tėvynėje. Ir džiugu, kad jiems pasiseka, bet taip ir turėtų nutikti darbštiems, gabiems žmonėms. Niekaip kitaip.

Išskyrus stereotipais mąstančius siaurapročius, kurių, ne paslaptis, iki šiol pasitaiko visur, civilizuotas pasaulis seniai į mus nebežvelgia kaip į antrarūšius.

Ne naujiena, kad istoriškai nukentėjome, o sovietinis palikimas, kaip koks bjaurus virusas, vis dar išlenda nusilpus bendram organizmo imunitetui – tai pasakytina ir apie tarpusavio bendravimo kultūrą, ir apie politikos subtilybes. Ir jei mūsų šalis būtų namas, tai jame tikrai dar yra likę kampų, kuriuos reikėtų apkuopti.

Kita vertus, sveikimo požymiai akivaizdūs. Gamtos duotos girios, ežerai ir šeimininkių išradingumas šimtu skirtingų būdų paruošti bulves su kiauliena seniai nebėra vieninteliai dalykai, kuriais galime pasigirti. Ir, daugelio užsieniečių akimis, tampame šalimi, kuri ne tik intriguoja nuvykti ir pamatyti, kad žmonės gali gyventi ir taip, o iš tikrųjų trokštama aplankyti vieta. Kartais – ir apsigyventi.

Turime rašytojų, kurių pavardes puikiai žino literatūros entuziastai visame pasaulyje. Mūsų muzika jau ilgokai neapsiriboja vien "Pusbroliais Aliukais ir sesute Silvija" ir grupe "Balius" (atleiskit, jei esate pastarųjų gerbėjai). Lietuviai kuria produkciją, pradedant drabužiais, baigiant baldais ir išradimais, nuo kurių svaigsta visas pasaulis, įskaitant išsvajotuosius Vakarus. Ilgai tektų pakeliauti, kol rastume antrą sostinę, turinčią tiek puikios kokybės maitinimo įstaigų, kaip mūsų. Mūsų kurortai nei švara, nei paslaugomis nenusileidžia tiems, į kuriuos skristi reikia keletą valandų. O ir frazė "Kaunas tvarkosi" jau kurį laiką gali būti taikoma toli gražu ne vien duobėtų kelių lopymui. Išskyrus stereotipais mąstančius siaurapročius, kurių, ne paslaptis, iki šiol pasitaiko visur, civilizuotas pasaulis seniai į mus nebežvelgia kaip į antrarūšius. Gal laikas nustoti šitaip manyti ir patiems?



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete miau

kauniete miau portretas
...ne visada skaitau N.Kacaites straipsnius[nes esu istorijos fanas!] Na,bet pamatyti!! Nikolet --visada mano akims didelis malonumas!!! mociute ,mociute -blogas ,tamstos skonis… O N.K. ---aukstumoje ,,ir apie lietuviskas kvailystes viskas teisinga ;nes ir pati kartai kratausi savo tautieciu ...

Vytautas

Vytautas portretas
Rašinys įdomus. Jame yra parašytas pagrindinis Mažos šalies gyventojo kompleksas Mūsų kurortai nei švara, nei paslaugomis NENUSILEIDŽIA tiems, į kuriuos skristi reikia keletą valandų. Jei visą laiką galvosime kaip nenusileisti, kaip vytis, kaip atkartoti kitų pasiekimus, tai niekada neaplenksime. O kada rašysime: Mūsų kurortų švarai ir paslaugoms NEPRILYGSTA tie, į kuriuos skristi reikia keletą valandų. Aš išvažiuojantiems sakau: važiuokite, žiūrėkite ir tai kas jums TEN labiausiai patiko, atvažiavę ČIA padarykite truputį geriau. Tik tada Lietuva klestės, tik tada ČIA bus truputį geriau nei kur nors kitur.

siuo

siuo  portretas
metu haholai,beda.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kietasis nusileidimas
    Kietasis nusileidimas

    Iki ašarų miela Senoji Europa. Su Akropoliu, Pizos ir Eifelio bokštais, Brandenburgo vartais, Šv. Šeimynos bažnyčia ir Vavelio katedra, Gedimino pilimi. Ir be Big Beno. ...

    3
  • Penki išbandymai verslui 2019 metais
    Penki išbandymai verslui 2019 metais

    Prasidėję 2019-ieji žymi naują pasiekimą mūsų nepriklausomos šalies istorijoje – dar niekada ekonominė plėtra nesitęsė tiek ilgai. Tai gera žinia ir šalies gyventojams, ir verslui. Siekiant pratęsti ekonominės sėkmės istorij...

  • Dekoruoto patriotizmo monopolis
    Dekoruoto patriotizmo monopolis

    Šalyje yra daug "specialistų", kurie gali akimirksniu identifikuoti: šitas – tylintis tautos priešas, o va, anas su plakatu ir megafonu – patriotas. Dažniausiai tokie virtuvės sociologai mėgsta vienais apatiniais ...

    20
  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    25
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    4
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    7
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
Daugiau straipsnių