Medienos sektoriaus sėkmės istorija

Lietuvos medienos sektorius ne vienerius metus demonstruoja pavydėtinus rezultatus ir gali būti pristatomas kaip vienas sėkmės pavyzdžių. Vis dėlto šioje srityje veikiančios įmonės jau yra pasiekusios savo augimo galimybių ribas. Nors medienos sektorius niekada nesiskundė apetitu investicijoms ir šiame sektoriuje likdavo apie 20 proc. visų apdirbamosios gamybos investicijų, sėkmingam istorijos tęsiniui gali prireikti pokyčių.

Nuo 2008-ųjų apdirbamosios gamybos medienos ir popieriaus srityje veikiančių įmonių pardavimų pajamos kasmet didėjo, ir praėjusiais metais jos siekė beveik 3 mlrd. eurų. Medienos sektoriuje šiuo metu sukuriama apie 5 proc. viso šalies BVP, o jam tenkanti šalies eksporto dalis sudaro net 17 procentų.

Lietuvos medienos sektoriaus įmonės pagal savo veiklos rodiklius gerokai lenkia kitose Baltijos šalyse veikiančias įmones. Kai kam tai gali būti naujiena, tačiau šiandien Lietuvos medienos sektorių galime vadinti aukštos pridėtinės vertės sektoriumi – 1 kubiniam metrui nukirstos medienos tenka apie 300 eurų sektoriaus pardavimo pajamų. Taip Lietuvos įmonės iš vieno kubinio metro medienos sukuria apie pusantro karto didesnę vertę negu Latvijos ir du kartus didesnę vertę negu Estijos bendrovės.

Prie nuoseklaus šio sektoriaus augimo didžiąja dalimi prisidėjo baldininkai – kasmetis jų pardavimų augimas nuo 2008 m. sudarė daugiau kaip 12 procentų. Šiuos gerus ilgalaikius rezultatus iki šiol užtikrino reikiamu laiku baldų gamybos įmonių atliktos investicijos į veiklos plėtrą ir našumo didinimą.

Aišku, nereikėtų pamiršti ir apie sėkmingą ilgalaikį lietuviškų įmonių bendradarbiavimą su stambiais užsakovais iš užsienio. Jei prieš dešimtmetį į užsienio šalis buvo eksportuojama apie pusę Lietuvoje pagamintų baldų, tai dabar baldų eksportas sudaro apie 70 proc. šio kiekio.

Tačiau pagrindinis medienos sektoriaus variklis jau šįmet gali pasiekti savo augimo ribas. Baldų gamintojus vienijanti asociacija teigia, kad 2017-2018 m. laikotarpiu gamintojams reikėtų du kartus daugiau medienos drožlių plokščių, negu jų šiuo metu yra pagaminama Lietuvoje.

Be to, kaip rodo Statistikos departamento informacija, baldų gamybos įmonėse įrenginių panaudojimas yra didžiausias apdirbamosios gamybos sektoriuje. Tad baldininkams ir kitiems šio sektoriaus atstovams būtina toliau investuoti, norint išlaikyti ligšiolinį augimo potencialią. Beveik visos sąlygos tam yra, ir trūksta tik vieno – skaidriau funkcionuojančios prekybos mediena rinkos.

Lietuvoje pagaminti baldai yra aukštos kokybės, turi gerą vardą ir yra paklausūs, o lietuvių verslininkai laikomi patikimais ilgalaikiais partneriais.

Nors sektoriaus atstovai prognozuoja artėjantį gamybinės žaliavos trūkumą, medienos pasiūlos galimybės šalyje toli gražu nėra išsemtos. Apie 25 proc. kokybiškos gamybinės žaliavos – apvalios medienos – kasmet yra eksportuojama. Šis kiekis galėtų būti panaudotas šalies viduje sukuriant gerokai didesnę vertę. Jei žaliavinės medienos kaina siekia apie 60 eurų už kubinį metrą, tai panaudodamos šią medieną šalies įmonės galutinį produktą sugeba parduoti už 4-5 kartus didesnę kainą.

Galiausiai, turime ir užtektinai neišnaudotų resursų. Metinis medienos prieaugis šiuo metu apie du kartus viršija iškertamos medienos kiekį. Tad ką sektoriaus įmonės turėtų daryti, kad jų sėkmė ir toliau tęstųsi?

Reiktų nebijoti investuoti į pajėgumų plėtimą, nes žvelgiant istoriškai, tos įmonės, kurios plėtėsi, vėliau rasdavo klientų ir augdavo. Reiktų investuoti į automatizaciją – turintys mažai technikos gamintojai gali pralošti didesniems, greitesniems ir efektyvesniems konkurentams.

Pabaigai palinkėjimas šio sektoriaus įmonėms būtų toliau atrasti užsienio rinkas – Lietuvoje pagaminti baldai yra aukštos kokybės, turi gerą vardą ir yra paklausūs, o lietuvių verslininkai laikomi patikimais ilgalaikiais partneriais. Kadangi mūsų vietos rinka nėra didelė, atrasti naujas eksporto galimybes yra ypatingai svarbu.


Šiame straipsnyje: medienamedienos pramonėbaldai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ar dar gyvas Rūpintojėlis?
    Ar dar gyvas Rūpintojėlis?

    Kiekvienam laikui būdingi savi simboliai. Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakares labiau garsina ne simboliai, o žiniasklaidos paviešinti skandalai. Biurokratais paversti medikai, valstybingumo parodija tapusi Lukiškių aik&scar...

  • Apie priekabiavimą
    Apie priekabiavimą

    Seimas galutinai tapo kažkokiu meškų cirku – tokių idiotiškų sprendimų, besipilančių kasdien, nematėme apskritai niekada. Siūlymas įtraukti į Seimo kultūros komitetą seksualiniu priekabiavimu kaltinamą Kęstutį Pūką nustebi...

    18
  • Vaiduoklio sugrįžimas
    Vaiduoklio sugrįžimas

    Ką galima nuveikti, kai jums 45-eri? Labai daug. Gal net daugiau nei bet kada iki tol. Tai amžius, kai žmogaus protinės galios pasiekusios brandą, o patirties ir gyvenimiškosios išminties jau būname sukaupę tiek, kad galime ja dosniai daly...

    1
  • Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų
    Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų

    Šiemet Lietuvos eksportuotojai demonstruoja sparčiausią augimą visoje Europos Sąjungoje. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, eksporto apimtys ūgtelėjo net 17 proc. Teigiamos ek...

    3
  • Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą
    Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą

    Pastaruoju metu būsto rinkos tendencijos ir ateities perspektyvos – viena karščiausių temų, apie kurią jau savo nepajudinamą nuomonę turi kiekvienas: nuo tikrų šios rinkos „ryklių“ iki chroniškai savo malonumui N...

  • Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę
    Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę

    Ilgokai už širmos persirenginėjusi Lukiškių aikštė pagaliau pasirodė publikai. Kitame prospekto gale nuo Gedimino kalno šlumštelėjo storas velėnos vyniotinis. Šie du įvykiai susiję tik laike, tačiau simboli&s...

    1
  • NT mokestis: šiandien turtingiesiems, rytoj visiems?
    NT mokestis: šiandien turtingiesiems, rytoj visiems?

    Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 22...

    3
  • Globaliai mąstantys strategai
    Globaliai mąstantys strategai

    Kaimynėje Lenkijoje gyvenimas gerėja, tai rodo ir mažėjantis gimstamumas. Žmonės nebenori apsikrauti vaikais ir rūpesčiais. Ką gi, Lenkija, regis, sparčiai artėja prie pasiturinčių Vakarų valstybių klubo durų. Bet lenkų vyriausybė dėl to per...

    1
  • Paminklas bukumui
    Paminklas bukumui

    Nukirtus ant Gedimino kalvos daugiau nei šimtmetį augusius medžius, ši ėmė slinkti. Sutapimas? Vargu. Procesai, bjaurojantys sakralinę reikšmę daugeliui lietuvių turintį gamtos ir istorijos paminklą, nėra tik natūralūs. Jie vyk...

    12
  • Lietuva skęsta
    Lietuva skęsta

    Taip jau atsitiko, kad iki metų pabaigos liko tik 46 dienos. Skaičiuojant su šia diena, iki kurios visi žemės savininkai privalėjo sumokėti žemės mokestį. Tai dabar, kai jau sumokėjo, galima apsidairyti ir apibendrinti nubristą purvą. Kas &s...

    11
Daugiau straipsnių