Medienos sektoriaus sėkmės istorija

Lietuvos medienos sektorius ne vienerius metus demonstruoja pavydėtinus rezultatus ir gali būti pristatomas kaip vienas sėkmės pavyzdžių. Vis dėlto šioje srityje veikiančios įmonės jau yra pasiekusios savo augimo galimybių ribas. Nors medienos sektorius niekada nesiskundė apetitu investicijoms ir šiame sektoriuje likdavo apie 20 proc. visų apdirbamosios gamybos investicijų, sėkmingam istorijos tęsiniui gali prireikti pokyčių.

Nuo 2008-ųjų apdirbamosios gamybos medienos ir popieriaus srityje veikiančių įmonių pardavimų pajamos kasmet didėjo, ir praėjusiais metais jos siekė beveik 3 mlrd. eurų. Medienos sektoriuje šiuo metu sukuriama apie 5 proc. viso šalies BVP, o jam tenkanti šalies eksporto dalis sudaro net 17 procentų.

Lietuvos medienos sektoriaus įmonės pagal savo veiklos rodiklius gerokai lenkia kitose Baltijos šalyse veikiančias įmones. Kai kam tai gali būti naujiena, tačiau šiandien Lietuvos medienos sektorių galime vadinti aukštos pridėtinės vertės sektoriumi – 1 kubiniam metrui nukirstos medienos tenka apie 300 eurų sektoriaus pardavimo pajamų. Taip Lietuvos įmonės iš vieno kubinio metro medienos sukuria apie pusantro karto didesnę vertę negu Latvijos ir du kartus didesnę vertę negu Estijos bendrovės.

Prie nuoseklaus šio sektoriaus augimo didžiąja dalimi prisidėjo baldininkai – kasmetis jų pardavimų augimas nuo 2008 m. sudarė daugiau kaip 12 procentų. Šiuos gerus ilgalaikius rezultatus iki šiol užtikrino reikiamu laiku baldų gamybos įmonių atliktos investicijos į veiklos plėtrą ir našumo didinimą.

Aišku, nereikėtų pamiršti ir apie sėkmingą ilgalaikį lietuviškų įmonių bendradarbiavimą su stambiais užsakovais iš užsienio. Jei prieš dešimtmetį į užsienio šalis buvo eksportuojama apie pusę Lietuvoje pagamintų baldų, tai dabar baldų eksportas sudaro apie 70 proc. šio kiekio.

Tačiau pagrindinis medienos sektoriaus variklis jau šįmet gali pasiekti savo augimo ribas. Baldų gamintojus vienijanti asociacija teigia, kad 2017-2018 m. laikotarpiu gamintojams reikėtų du kartus daugiau medienos drožlių plokščių, negu jų šiuo metu yra pagaminama Lietuvoje.

Be to, kaip rodo Statistikos departamento informacija, baldų gamybos įmonėse įrenginių panaudojimas yra didžiausias apdirbamosios gamybos sektoriuje. Tad baldininkams ir kitiems šio sektoriaus atstovams būtina toliau investuoti, norint išlaikyti ligšiolinį augimo potencialią. Beveik visos sąlygos tam yra, ir trūksta tik vieno – skaidriau funkcionuojančios prekybos mediena rinkos.

Lietuvoje pagaminti baldai yra aukštos kokybės, turi gerą vardą ir yra paklausūs, o lietuvių verslininkai laikomi patikimais ilgalaikiais partneriais.

Nors sektoriaus atstovai prognozuoja artėjantį gamybinės žaliavos trūkumą, medienos pasiūlos galimybės šalyje toli gražu nėra išsemtos. Apie 25 proc. kokybiškos gamybinės žaliavos – apvalios medienos – kasmet yra eksportuojama. Šis kiekis galėtų būti panaudotas šalies viduje sukuriant gerokai didesnę vertę. Jei žaliavinės medienos kaina siekia apie 60 eurų už kubinį metrą, tai panaudodamos šią medieną šalies įmonės galutinį produktą sugeba parduoti už 4-5 kartus didesnę kainą.

Galiausiai, turime ir užtektinai neišnaudotų resursų. Metinis medienos prieaugis šiuo metu apie du kartus viršija iškertamos medienos kiekį. Tad ką sektoriaus įmonės turėtų daryti, kad jų sėkmė ir toliau tęstųsi?

Reiktų nebijoti investuoti į pajėgumų plėtimą, nes žvelgiant istoriškai, tos įmonės, kurios plėtėsi, vėliau rasdavo klientų ir augdavo. Reiktų investuoti į automatizaciją – turintys mažai technikos gamintojai gali pralošti didesniems, greitesniems ir efektyvesniems konkurentams.

Pabaigai palinkėjimas šio sektoriaus įmonėms būtų toliau atrasti užsienio rinkas – Lietuvoje pagaminti baldai yra aukštos kokybės, turi gerą vardą ir yra paklausūs, o lietuvių verslininkai laikomi patikimais ilgalaikiais partneriais. Kadangi mūsų vietos rinka nėra didelė, atrasti naujas eksporto galimybes yra ypatingai svarbu.


Šiame straipsnyje: medienamedienos pramonėbaldai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių