Metai keičiasi, tikrovė – ne?

Prieš sausio pirmąją ir tuoj po jos daugelis užsienio laikraščių bei portalų lygino praėjusių metų jau žinomą ir praeitin grimztančia realybę su dar nežinoma, bet menama tikrove, kuri galimai skleisis naujaisiais metais.

Tačiau kai kuriais atžvilgiais ta buvusi realybė nežada jau taip greitai nugrimzti į praeitį. Pasak JAV dienraščio „Boston Globe“, „tarptautiniai karštieji taškai, mirgėję 2017-ųjų metų naujienų antraštėse, nedings iš žinių ir 2018-aisiais.

Gal karingoji „Islamo valstybė“ šiuo metu tėra savo buvusio grėsmingumo šešėlis, bet tai nereiškia, kad ir pasilpusi ji negali kelti siaubo. Pvz., Egipte džihadistai žudo ne  tik vyriausybės karius ir krikščionis, bet ir į mečetes melstis susirinkusius musulmonus.

Artimuosiuose Rytuose konfliktą su „Islamo valstybe“ gali pakeisti aštrėjantis konfliktas tarp Saudo Arabijos ir Irano, į kruvinus susidūrimus įtraukiantis ir kitas šalis, pasiduodančias vienos ar kitos iš abiejų besivaržančių musulmoniškųjų galybių, atstovaujančių skirtingoms islamo pakraipoms, įtakai“.

Anot JAV Užsienio reikalų tarybos analitiko Jameso Lindsay, bent jau „Irano vadovai praėjusiais 2017-aisiais gali būti patenkinti dėl daugelio priežasčių.

Pirma, Sirijos prezidentas Basharas al Assadas vis dar tvirtai įsitaisęs savo galios tvirtovėje Damaske. Antra, stipriai Libane laikosi ir grupė „Hezbollah“. Trečia, „Islamo valstybė“ prarado didelę dalį savo teritorijos. Ketvirta, Irako valdžia atgavo daug naftos turinčio Kirkuko miesto kontrolę. Penkta, Saudo Arabija neišsikapsto iš liūno Jemene“.

Prie visų šių poslinkių reikšmingai prisidėjo Iranas, o tai savo ruožtu sutvirtino iraniečių įtaką visame regione.

Pasak amerikiečių žurnalo „Newsweek“, „Libano šiitų grupė „Hezbollah“ net gali su palestiniečių sunitų grupe „Hamas“ sudaryti bendrą frontą, globojamą Irano, prieš Izraelį ir Amerikos prezidento D. Trumpo nutarimą laikyti Jeruzalę Izraelio sostine“.

O Azijoje Šiaurės Korėja ir toliau trauks pasaulio dėmesį, ypač kai vasarį Pjongčange Pietų Korėjoje prasidės olimpinės žiemos žaidynės. Visai neseniai nuskambėjo ir ginčus sukėlė pranešimai, jog Kinija teikia Šiaurės Korėjai naftos.

„Tai sunkins gyvenimą amerikiečių diplomatams ir kitiems, siekiantiems užkirsti kelią Šiaurės Korėjai naudotis savo branduoliniu arsenalu“, – pranešė Londono dienraštis „Guardian“.

„Tačiau kažkas turės pasiduoti, – rašė amerikiečių analitikas J. Linday, – nes D. Trumpas prisiekė imtis priemonių, kad Šiaurės Korėja neįsigytų pajėgumo pulti Jungtines Amerikos Valstijas branduolinėmis raketomis, ir tą pakartotinai patvirtino piktomis žinutėmis ir grasinimais į darbą paleisti „ugnį ir furorą.“

Tačiau Šiaurės Korėja kol kas nė nemirktelėjo. Pchenjanas po vėliausio savo balistinių raketų išbandymo praėjusį mėnesį gyrėsi „dabar galėsiąs pasiekti bet kurią vietą Jungtinėse Amerikos Valstijose“. Tai tikriausiai netiesa.  

Vis dėlto bendra įvykių tendencija ne į naudą Amerikai. Vašingtono galimybės priversti Pchenjaną nusileisti nėra didelės. Kinija arba negali, arba nenori panaudoti savo ekonominius svertus prieš Šiaurės Korėją.

Tuo tarpu Jungtinių Valstijų karinio įsikišimo kaina būtų labai aukšta, gal net katastrofiška. Žinoma, galima bandyti rasti diplomatinį sprendimą, tačiau toks tikriausiai pareikalautų pripažinti Šiaurės Korėją kaip branduolinę valstybę.

Šiemet, pasak dienraščio „Boston Globe“, vienaip ar kitaip išsispręs ir ant skustuvo ašmens atsidūrusios Venesuelos likimas.

Nors, kaip pranešė Amerikos visuomeninis transliuotojas „NPR“, į kampą varomas Venesuelos kairuoliškas prezidentas Nicolas Maduro apsisupo kariškiais, idant išsilaikytų valdžioje, „New York Times“ pastebėjo, kad šalies nacionalizuota naftos bendrovė, kuri finansuoja tų karininkų atlyginimus, yra ant žlugimo ribos.

Yra spaudoje prognozių ir apie tai, kas klostysis Europoje, Afrikoje ir Jungtinių Amerikos Valstijų viduje, tačiau neaišku kodėl, bet labai įdomu, kad labai mažai rašoma apie Rusiją.

Bet tai gal ir gerai, jeigu niekas neprognozuoja, kad Baltijos valstybėms 2018-aisiais bus blogiau nei 2017-aisiais.


Šiame straipsnyje: metaikeičiasi metaiužsienis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    2
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
  • Režisierius be saulėlydžio
    Režisierius be saulėlydžio

    Atspėkite: jis mėgsta kiną ir gali jį kurti. Kas? Anaiptol ne šviesios atminties švedas Ingmaras Bergmanas. Teisingai, jis – lietuvis Ramūnas Karbauskis. ...

    6
  • Finansinio raštingumo ugdymas
    Finansinio raštingumo ugdymas

    Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes – finansiniai jos poreikiai ir norai dažnai neatitinka žinių ir tikrosios padėties. Mūsų banko specialistų vidurinėse mokyklose rengiamose finansinio ra&sca...

    2
  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

  • Du procentai moralės
    Du procentai moralės

    D.Trumpas. NATO. Du ar keturi procentai BVP? Grėsmės. Ir D.Grybauskaitė ant savo arkliuko – pakeliui į Briuselio olimpus. ...

    12
  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
Daugiau straipsnių