Metai prezidento poste: ką nuveikė D. Trumpas?

Jau visai netrukus, sausio 20-ąją, sukaks metai po to, kai Donaldas Trumpas buvo prisaikdintas JAV prezidentu. Laikotarpis iki jo inauguracijos buvo pažymėtas daugybe pažadų, o po jos – daugybe skandalų. Vis dėlto, ką iš tiesų D. Trumpui pavyko pasiekti per prezidentavimo metus?

Naujausias JAV prezidento laimėjimas – žadėtas pelno mokesčio sumažinimas. Baigiantis 2017-iesiems pelno mokestis verslui neribotam laikui buvo sumažintas nuo 37 proc. iki 21 proc. – žemiausio lygio nuo 1939 m. Fiziniams asmenims taikomi pajamų mokesčiai sumažinti vidutiniškai apie 3 proc., naujieji tarifai galios iki 2025 m.

Tiesa, dėl tokių mokestinių pertvarkų naudos ar žalos skirtingos institucijos nesutaria. Netgi panašu, kad vyksta varžybos, kas pateiks geriausią ar blogiausią prognozę. „The Tax Foundation” pareiškė, kad mokesčių sumažinimas per ateinančius dešimt metų į valstybės biudžetą padės surinkti apie 448 mlrd. JAV dolerių. Be to, ekonomikos augimas sugeneruos 700 mlrd. JAV dolerių papildomų pajamų, BVP augimas pasieks 1,7 proc., bus sukurta 339 tūkst. naujų darbo vietų, o darbo užmokesčio augimas sieks 1,5 proc. Savo ruožtu JAV iždas pranešė, kad pertvarka sugeneruos 1,8 trln. JAV dolerių sieksiantį biudžeto pajamų augimą, o ekonomika per metus vidutiniškai augs 2,9 proc. Į šiuos skaičiavimus įtraukti ir prezidento planai investuoti į infrastruktūrą, vykdyti kitas socialinės gerovės reformas.

Tačiau daug kalbant apie mokesčių mažinimą, subtiliai pamirštama kita svarbi problema – kasdien auganti šalies skola.

Valstybės skola: kas tai?

Valstybės skola parodo, kiek šalies valdžios išlaidos yra didesnės už pajamas. Pagrindinė priežastis, kodėl valstybės skolinasi, – atsiradęs poreikis ekonomikai skatinti arba esamoms skoloms padengti. Esminė skolinimosi sąlyga – pasitikėjimas. Investuotojai jį išlaiko tol, kol šalies įsipareigojimai išorėje nepasiekia 77 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto.

JAV skola šiuo metu yra didžiausia pasaulyje ir siekia daugiau nei 20 trln. JAV dolerių arba apie 100 proc. BVP. Auganti vyriausybės skola ilguoju laikotarpiu slopina ekonomikos augimą, kurį anksčiau ar vėliau lydi mokesčių didėjimas ateities kartoms. Pasaulio banko duomenimis, skolos lygiui pasiekus 77 proc. BVP, kiekvienu procentu toliau auganti skola valstybei kainuoja 1,7 proc. lėtėjantį ekonomikos augimą.

Kova tarp skolos ir mokesčių mažinimo

Skaičiuojama, kad dėl aukščiau paminėtos mokesčių reformos per ateinančius 10 metų JAV surinks 1,5 trln. JAV dolerių mažiau lėšų į šalies biudžetą. Nors mažesni mokesčiai skamba gražiai, senstant visuomenei kasmet reikia skirti vis daugiau biudžeto lėšų pensijoms ir sveikatos priežiūrai. Pernai socialinės apsaugos sistemos išmokomis naudojosi 45 mln. amerikiečių. Po dešimties metų jų skaičius pasieks 60 mln., o 2033 m. – 77 mln. Ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas kelia klausimų, iš kur bus surinkta mokesčių ne tiek skoloms, kiek socialinėms garantijoms.

Prezidento administracija teigia, kad mažesni mokesčiai paskatins šalies ekonominį klestėjimą – naujos biudžeto įplaukos esą ne tik kompensuos 1,5 mlrd. JAV dolerių pajamų praradimą, bet ir padės pastebimai sumažinti šalies skolą. Pasak D. Trumpo, tai bus didelio augimo laikotarpis ir jis bus stulbinantis.

Vis dėlto, ekonomistai laikosi priešingos pozicijos. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto dėstytojas Greg Mankiw, vienas pagrindinių prezidento George‘o W. Busho patarėjų ekonomikos klausimais, yra pasakęs, kad tik šarlatanai ir fanatikai gali tikėti, jog sumažinti mokesčiai atsipirks savaime.

Skolas grąžina tik silpni

Sparčiai mažinti šalies įsiskolinimus gali padėti, pavyzdžiui, taupymas socialinių garantijų ir sveikatos apsaugos sąskaita. Tačiau toks sprendimas dažnai garantuoja politinės karjeros pabaigą – kai žadi daug, bet atimi daugiau, patenkintų lieka mažai. Šią pamoką tikrai moka ir D. Trumpas – jo planai daugiau lėšų skirti infrastruktūrai, pramonei, tikrai nenukreipti į skolos mažinimą. Panašu, kad jis dėl to jaudintis net neketina, nors palūkanos skirtos skolai aptarnauti jau siekia 266 mlrd. JAV dolerių.

Didžiausios skolos turėtojos – Kinija ir Japonija, atitinkamai turinčios 1,7 ir 1,1 trln. JAV dolerių. Per metus Kinijos turima skolos dalis išaugo daugiau nei 7 proc., tačiau prezidentas teigia, kad taip JAV įgauna tik daugiau galios prieš Kiniją.

Metinis fiskalinis deficitas 2017 m. siekė 666 mlrd. JAV dolerių – 3,5 proc. visos šalies ekonomikos. Siekiant susigrąžinti kapitalą iš užsienio, JAV nebetaikys pelno mokesčio lėšoms, kurios buvo sugeneruotos iš veiklos vykdytos užsienyje. Norima, kad kapitalas grįžtų į JAV rinką ir bent dalis jo būtų reinvestuojama – tai leistų grąžinti 2,6 trln. JAV dolerių į įmonių namų rinką.

Tiesa, tie patys metodai jau buvo taikomi 2004 m. – tuomet sugrąžintos pajamos buvo paskirstytos akcininkams, o ne reinvestuotos ar kitaip panaudotos, tad ekonomika iš to gavo mažai naudos. Didelė dalis stambių JAV įmonių ir šįkart patvirtino, kad dėl mokestinės sistemos pertvarkų atsiradusių papildomų pajamų neketina reinvestuoti ar didinti darbo vietų skaičiaus. Panašu, kad pelno mokesčio sumažinimas labiau skirtas rekordines aukštumas siekiančiai akcijų rinkai toliau kelti, o ne naujoms darbo vietoms kurti. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
dekokratinei pasaulio visuomene domisi - kada Amerikos DEMOKRATAI NUSAUS prezidenta TRAMPA?

Lukaa

Lukaa portretas
Tikrai taip po Obamos, Trampas atgaiva Amerikonams, jau dabar sumažėjęs nedarbas, aptvarkyta sveikatos apsaugos sistema, ir dar jeigu jam pavyks susitvarkyti nors kiek su narkotikais-tai bus vienas iš geriausių Amerikos prezidentų. Aj beje,jei dar pasiūs už grotų Hilari Klinton už miljardines aferas ir korupciją-tai ... Tikrai kiek turiu pažystmų visi sako reliai jaučia pagerėjusį gyvenimą ir tik per 1 metus.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įsivaikinimo klausimas
    Įsivaikinimo klausimas

    Šįkart – ne apie naikinamus kūdikių ar vaikų globos namus, o apie NEP’o (naujosios ekonominės politikos), gyvavusios beveik prieš šimtmetį bolševikų priešaušrio ūkinės farmacijos laikais, maniją. ...

    1
  • Užsienio politika
    Užsienio politika

    Lietuvos užsienio politika – nenuosekli, neefektyvi, stokojanti aiškių tikslų ir idėjų. ...

    14
  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

    4
  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    34
Daugiau straipsnių