- „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Jurgita Karvelė ir teisininkė Aurelija Daubaraitė, LRT
- Teksto dydis:
- Spausdinti
#MeToo judėjimo inspiruoti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo visuomet yra adresuojami konkrečiam fiziniam asmeniui, tačiau šalia dažnai figūruoja ir organizacijos pavadinimas: „UAB X vadovas“ ar „universiteto Y dėstytojas“. Taip skandalo sūkuryje atsiduria ir su asmeniu susijusi įmonė, įstaiga ar organizacija.
Naujausias ir ryškiausias pavyzdys – Vilniaus dailės akademijos buvusių studenčių vieši pareiškimai dėl dėstytojų seksualinio priekabiavimo. Tokie kaltinimai meta šešėlį akademijos reputacijai ir gali turėti įtakos būsimų studentų sprendimui rinktis šią mokslo įstaigą. Vis tik panašioje situacijoje gali atsidurti bet kuris darbdavys.
Užkirsti kelią priekabiavimui – darbdavio pareiga
Ne vienas turbūt suabejotų, ar darbdavys apskritai gali būti atsakingas už seksualinio priekabiavimo atvejus darbe arba kokiuose nors su juo susijusiuose socialiniuose renginiuose, pavyzdžiui, įmonės naujametiniame vakarėlyje? Atsakymas – tikrai taip.
Tai aiškiai numatoma ir naujajame Darbo kodekse (DK). Jame įtvirtinta darbdavio prievolė imtis priemonių užtikrinant, kad nei vienas jo darbuotojas darbo vietoje nepatirtų bet kurios rūšies priekabiavimo – įskaitant seksualinį priekabiavimą. Be to, darbdavio pareiga taip pat yra kontroliuoti, kad darbuotojams nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti kitus asmenis.
Neapsaugojus darbuotojų gresia ieškiniai
Su darbo santykiais susijusioje situacijose DK gina būtent galimą seksualinio priekabiavimo auką, o ne kaltinamąjį. DK nedviprasmiškai nurodoma, kad skundą dėl diskriminacijos pateikęs ar byloje dėl diskriminacijos dalyvaujantis darbuotojas neturi būti persekiojamas ir, priešingai – privalo būti apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių.
Turbūt blogiausia, ką įmonė gali daryti iškilus panašiai į dabar nuskambėjusią situacijai – ją ignoruoti ir tikėtis, kad problema išsispręs savaime. Taip ne tik galima stipriai pakenkti įmonės reputacijai, bet ir sulaukti rimtų teisinių pasekmių. Egzistuoja reali tikimybė, kad nukentėjęs darbuotojas patrauks atsakomybėn ne tik priekabiautoją, bet ir darbdavį.
Privalu įgyvendinti lygių galimybių politiką
Be minėtų reikalavimų dabartinis DK taip pat numato, kad kiekviena įmonė, turinti daugiau nei 50 darbuotojų, privalo priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones. Čia svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad būtina ne tik įtvirtinti lygias teises deklaruojančią politiką, bet ir numatyti šias teises užtikrinančias priemones. Tai reiškia, kad įmonė privalo nustatyti metodus, kuriuos siekdamas užtikrinti lygias darbuotojų teises darbdavys taikys konkrečiais atvejais arba prevenciškai.
Tokia lygių galimybių politikos įgyvendinimo tvarka yra naudinga ne tik darbuotojams, bet ir pačiai įmonei. Pirmiausia, ji užtikrina aktyvų įmonės įsitraukimą apsaugant darbuotojus nuo priekabiavimo. Antra, jei seksualinį priekabiavimą patyręs darbuotojas apkaltina įmonę netinkamų darbo sąlygų sudarymu, įmonė turi galimybę įrodyti, kad ėmėsi priemonių apsaugoti darbuotoją. Darbdaviui tokiais atvejais taip pat lengviau apginti ir savo reputaciją aiškiai parodant, kokių konkrečiai priemonių buvo imtasi norint užkirsti kelią priekabiavimui. Pažymėtina, kad tokios tvarkos nesilaikančioms įmonėms gresia Valstybinės darbo inspekcijos sankcijos.
Svarbu darbuotojus šviesti
Be abejo, vien formaliai įtvirtintų priemonių užkirsti kelią seksualinio priekabiavimo atvejams darbo vietoje nepakanka. Itin svarbus yra ir darbuotojų švietimas.
Dėl to kiekviena organizacija turėtų šviesti savo darbuotojus ir informuoti juos apie seksualinio priekabiavimo formas, jų netoleravimą organizacijoje ir gresiančias pasekmes. Kaip rodo praktika, seksualiai priekabiavęs darbuotojas neretai teisinasi nesupratęs, kad auka nepageidavo dėmesio, o jo flirtavimas klaidingai palaikytas priekabiavimu. Organizacija turėdama įrodymų, kad informavo savo darbuotojus dėl konkretaus elgesio netoleravimo, gali tokius argumentus nesunkiai atremti.
Būtina reaguoti greitai
Veikdama etiškai ir siekdama išvengti neigiamų pasekmių organizacijos vadovybė, sužinojusi apie galimą seksualinį priekabiavimą ar jį įtardama, privalo nedelsdama reaguoti ir pradėti tyrimą dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Tikėtinas ir toks scenarijus, kad apie galimai nederamą kai kurių darbuotojų elgesį vadovybė žino ar bent numanė jau seniai, tačiau nesiėmė griežtų veiksmų, kad tai sustabdytų. Daugeliu atvejų būtent greitas reagavimas užkerta kelią tolesniems priekabiavimo veiksmams, leidžia apsaugoti auką ir išsaugoti nesuterštą organizacijos reputaciją.
Darbdavys visuomet privalo ginti aukos ar aukų interesus ir taikyti atsakomybę priekabiavusiam asmeniui. Vis tik dar nedaugelis įmonių žino, kad DK seksualinis priekabiavimas įvardijamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį galima darbuotoją atleisti dėl jo kaltės – be įspėjimo ir be išeitinės kompensacijos. Tokia praktika yra nusistovėjusi ir Latvijoje bei Estijoje, kur už seksualinį priekabiavimą darbo vietoje taip pat yra numatytos griežtos sankcijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...