Mintys iš Talino apie Babčenką, istoriją ir žurnalistiką

Talinas – gera vieta diskutuoti apie istoriją. Šiuolaikinė Estijos respublika, atsikūrusi 1991 metais, išsaugojo glaudžius ryšius su savo tarpukario pirmtake.

Lennarto Meri konferencijos, kasmet Estijos sostinėje rengiamo saugumo sąskrydžio, delegatai vakarieniavo po prieškarinio šalies laivyno pasididžiavimo, povandeninio laivo „Lembit“, korpusu, pakabintu didingame gelžbetoniniame hidroplanų uosto angare, kuriame dabar veikia jūrų muziejus. Kitoje miesto pusėje esančiose karių kapinėse amžino poilsio vietą rado sovietų, estų, vokiečių ir britų kariai – kaip ir „Alioša“, paminklas nežinomam sovietų kareiviui. Jo perkėlimas į šias kapines iš Talino centro 2007 metais išprovokavo riaušes ir pirmąją pasaulyje valstybės prieš kitą valstybę įvykdytą kibernetinę ataką.

Konferencijos diskusijų temos buvo įvairios, pradedant susimąstyti skatinančiais abstrakčiais pasvarstymais, baigiant kontroversiškais praktiniais reikalais. Žurnalistika yra pirminis istorijos juodraštis, todėl gluminantys įvykiai, susiję su žurnalisto Arkadijaus Babčenkos inscenizuota mirtimi Ukrainoje, buvo gyvai aptarinėjami. Didžiosios daugumos dalyvių nuotaikos buvo proukrainietiškos: Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid didelę dalį savo įžanginės kalbos skyrė šios šalies aktyviai pilietinei visuomenei girti ir ragino užsieniečius palaikyti Kijevo pastangas atremti Rusijos agresiją. Vėliau ji dalyvavo viename žaibiškame sambūryje, kuriuo demonstruotas palaikymas ukrainiečių politiniams kaliniams Rusijoje.

Tačiau daugeliui taip pat atrodė, kad Babčenkos afera yra sunkiai pateisinama. Kaip pasakė vienas dalyvis iš Ukrainos, apsimesti mirusiu siekiant sučiupti žudiką (ir užkirsti kelią tolesnėms mirtims) yra viena. Klaidinančios informacijos sąmoningą sklaidą palaikyti sunkiau. Ukrainos valdžia dėl pono Babčenkos mirties nedelsdama ir tiesiogiai apkaltino Rusiją. Neabejotina, jog tai buvo viliojantis pasirinkimas, žinant Rusijos piktavališkų veiksmų ir slapto kenkimo istoriją. Tačiau tai sumenkino šios gudrybės operatyvinę sėkmę.

Babčenkos nužudymo sąmokslo istorija darosi tik painesnė, o ne skaidresnė.

Žurnalistai dabar, o vėliau – istorikai mėgins visa tai suprasti. Kai kuriems svarbi naujiena – kad SBU, prieštaringai vertinama Ukrainos žvalgybos tarnyba, galiausiai ėmėsi saugoti žurnalistus, patiriančius didelių pavojų.

Kiti, pavyzdžiui, emigravęs rusų aktyvistas Garis Kasparovas, sako, kad Ukrainos valdžia be reikalo kritikuojama už šią „keistą apgaulę“, nes Rusijos tarnyboms užsiimti žudymais ir bauginimais yra įprasta.

Kritikai pateikia kitokių argumentų. Babčenkos nužudymo sąmokslo istorija darosi tik painesnė, o ne skaidresnė. Ji gali būti susijusi su verslo ir politine konkurencija; Rusijos valstybės vaidmuo nebuvo įrodytas.

Šia prasme Babčenkos byla yra mikrokosmosas, atspindintis platesnius ginčus dėl tolimesnės praeities. Svarbiausia – ne nustatyti, kas teisus ir kas klysta, o turėti galimybę laisvai apie tai diskutuoti. Rusijoje šios galimybės nėra – nei susiduriant su kasdieniais Kremliaus nusižengimais, nei su šios šalies pastangomis paversti istoriją ginklu ir pridengti praeities nusikaltimus imperialistine pompastika.

Toks požiūris į istoriją yra pačių susikurtas kalėjimas. Viena iš Talino konferencijos temų buvo „Kam priklauso istorija?“, bet šios sekcijos dalyviai argumentavo, kad toks klausimas neteisingas iš principo. Istorija priklauso mums. Mūsų gebėjimą ją suprasti ribojamas tik mūsų protų energija. Dar daugiau, tai lemia mūsų gyvenimą. Pasak vieno iš pranešėjų, dabartis yra mūsų patirties (ir kaip ją vertiname) bei mūsų lūkesčių derinys.

Praeitis savo ruožtu nėra iškalta akmens plokštėse, kad jos reikėtų mokytis ir ją garbinti. Nauji faktai, argumentai ir vertinimai lemia, kad ji nuolat yra peržiūrima. Kremliaus polemikai dažnai sako, kad Rusijos kritikai mėgina „perrašyti istoriją“ – pavyzdžiui, keldami klausimus dėl Sovietų Sąjungos vaidmens prieš Antrąjį pasaulinį karą, jo metu ir jam pasibaigus. Tačiau, kaip pastebėjo vienas konferencijos pranešėjų, „būtent tai ir yra istorikų darbas“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    21
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    3
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    4
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
Daugiau straipsnių