Mokinio krepšelis – su kišenėmis

Naujųjų mokslo metų išvakarėse sociologai suskaičiavo: beveik pusė Lietuvos moksleivių tėvų už savo vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus. 44 proc. yra pasirengę į atžalų mokslus investuoti papildomai – mokėti už pamokas ir privačius mokytojus bei skirti lėšas jų užklasinei veiklai.

Apie išlaidas vadovėliams ar pratybų sąsiuviniams šiuokart nekalbama. Galime džiaugtis, kad visiškų pesimistų, netikinčių šalies švietimo sistema, yra tik 6 proc. Tačiau ar gali būti, kad kone kas antras moksleivio tėvas ar motina nebetiki Konstitucijos garantija, jog mokslas Lietuvoje yra nemokamas?

Teisybės dėlei reikia pripažinti – iš dalies nepasitikėjimą bendrojo lavinimo įstaigomis užsiaugino patys tėvai. Privačiai iniciatyvai pradėjus reitinguoti šalies ugdymo įstaigas, į šias varžytuves įsitraukė visi bent kiek ambicijų turintys mokyklų vadovai. Paprastos mikrorajonų mokyklos pradėjo šlietis prie aukštųjų mokyklų, keisti pavadinimus ir kitaip rūpintis savo rinkodara.

Labai greitai tokią mokyklą apgaubė prestižinės aureolė, o mokslas joje ėmė rodytis besąlygiška garantija, kad atžala gaus rinkos reikalavimus atitinkantį išsilavinimą ir galės studijuoti bet kuriame pasaulio (ar bent Lietuvos) universitete. Tai, kad mokslas didelėje dalyje šių nevalstybinių, bet valstybės dotuojamų ugdymo įstaigų daugiau ar mažiau mokamas, tapo savaime suprantamu dalyku. Kaip ir tendencija manyti, jog lavinimas visose likusiose paprastose mokyklose yra nepakankamas, todėl trūkumus privalu kompensuoti privačiomis pamokomis su korepetitoriais.

Ar gali būti, kad kone kas antras moksleivio tėvas ar motina nebetiki Konstitucijos garantija, jog mokslas Lietuvoje yra nemokamas?

Į mokinio krepšelio kišenę, kurios turiniu pasirūpina minėti 44 proc. tėvų, sukrenta ir neformaliajam ugdymui skirti pinigai. Švietimo politikai, išdidžiai primenantys savo kovą dėl valstybės išmokų už būrelius, turbūt nustebs, tačiau tie 15 eurų, kuriuos teoriškai galėtų gauti kiekvienas šalies moksleivis, pasiekia anaiptol ne visus.

Viskas tarsi ir teisinga: valstybė tokiu būdu bando į būrelius privilioti jų nelankančius vaikus. Tie, kurie savo vaikų visapusišku lavinimu rūpinasi neraginami, lieka, atleiskite, kvailio vietoje. Iki galo neaišku, kodėl neformalaus ugdymo krepšeliu negali pasinaudoti ir, pvz., valstybinių menų mokyklų auklėtiniai. Ar tik dėlto, kad tokiu būdu centrinis biudžetas papildomai dotuotų jų steigėjus – savivaldybes? Tik kodėl lėtinis erzelis dėl šalies ir savivaldybių biudžetų santykių turėtų daryti įtaką vaikų ugdymui?

Minėta apklausa nuteikia optimistiškai – juk 44 proc., nepaisant visko, pasiryžę mokėti už savo vaikų lavinimą. Tačiau jei tendencija nesikeis, o įkandin studijų, medicinos paslaugų iš dalies mokamu virs ir mokinių išsilavinimas, po metų šis procentas neabejotinai išaugs.


Šiame straipsnyje: Mokinio krepšelis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Ot

Ot portretas
Pratybų sąsiuvinius būtina uždrausti!

Anonimas

Anonimas portretas
tai kaip privalu pirkt pratybas ar ne taip ir neatsako i pagrindini klausima

keista

keista portretas
Ir vėl statistika. Straipsnyje formuojama atitinkama nuomonė. Bet ar ji teisinga?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
  • Politinio idiotizmo atlaidai
    Politinio idiotizmo atlaidai

    Gal ir perlenkė lazdą eurokomisaras V.P.Andriukaitis, idiotizmu pavadinęs mūsų energetikos politiką, nukreiptą prieš Astravo atominį hiperboloidą. ...

    48
  • Ačiū Dievui, kad NATO nemiega
    Ačiū Dievui, kad NATO nemiega

    Jau seniai Baltijos šalys nebuvo Europos spaudos dėmesio centre kaip dabar, prasidėjus rusų ir baltarusių karinėms pratyboms Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos pašonėje. Gera čia nebent tai, kad be  žurnalistų budi ir NATO. ...

    11
  • Kitas požiūris į emigraciją
    Kitas požiūris į emigraciją

    Praėjusią savaitę vykusiame „Rytų Europos Davosu” vadinamame Krynicos Ekonomikos forume (Lenkija) vyko įdomi diskusija apie Ukrainos darbuotojus Europos darbo rinkoje (Economic Migrants from Ukraine on the European Labour Market). Diskusi...

    1
Daugiau straipsnių