Naujas etapas kovoje su klimato šiltėjimu

Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ žodžiais, „klimato kaita žengia nesustabdomai pirmyn ir netgi greitėja – tokiu niūriu įspėjimu pirmadienį prasidėjo 23-ioji JT Klimato kaitos konferencija. Tam, kad šiltėjimas būtų ribojamas, reikia ligšiol nusistatytus siekius dar labiau patikslinti. Ar ir kaip tai seksis, per ateinančias dienas tariamasi Bonoje“.

Osnabriuko dienraštis „Neue Osnabrücker“ ragino „bent jau dabar nenuleisti rankų“.

„Taip, klimato apsauga – tai daug jėgų reikalaujantis projektas. Bet praėjo dveji metai nuo didžiosios Paryžiaus sutarties sudarymo, o vis dar nėra aiškių taisyklių kaip pasiekti numatytus tikslus. Be to, reikia sugerti skaudžias atatrankas, kaip antai Jungtinių Amerikos Valstijų pasitraukimas iš sutarties.

O vis dėlto nėra jokios alternatyvos kaip tik žiūrėti į priekį. Užtat aukščiausiojo lygio susitikimas Bonoje būtinai privalo baigtis sėkme.

Ar JAV prezidentas D. Trumpas praregės, kol kas dar neaišku. Kaip tik todėl daug kas priklauso nuo kitų pramonės šalių vadovų. Dabar ir Vokietija turi galimybę perimti istorinį pirmūnės vaidmenį“, – rašė regioninis šiaurės Vokietijos laikraštis.

Pasak Pietvakarių Vokietijos regioninio dienraščio „Stuttgarter“, „Vokietija, pradėjusi išstojimą iš atominės energetikos, tradiciškai imasi iniciatyvos klimato saugojimo dalykuose. Todėl ji turėtų vadovauti ir išstojimui iš anglies deginimo bei drąsiems žygiams transporto priemonių energetikoje“.

Anot Regensburgo dienraščio „Mittelbayerische“, „JAV prezidentas D. Trumpas klimato kaitą laiko netikromis žiniomis, europiečių ir kinų išsigalvojimu tam, kad pakenktų JAV ekonomikai“.

„Todėl susidaro šizofreniška situacija, kad JAV diplomatai, nors sėdi Bomoje prie derybų stalo, tačiau jų balsas beveik nieko nevertas“, – rašė Bavarijos laikraštis.

Hanoverio dienraštis „Allgemeine“ atkreipė dėmesį į tai, kad šalia Vokietijos klimato konferencijos Bonoje rengėja yra ir Fidžio Salų Respublika.

„Šitas pietiniame Ramiajame vandenyne išsidėstęs salynas pasmerktas nuskęsti, jeigu tarptautinė bendrija neįstengs sulaikyti globalinio įsilimo. Už tai atsakinga bus ir Vokietija“, – įspėjo Hanoverio laikraštis.

Belgijos dienraščio „Het Belang van Limburg“ požiūriu, „Žemės šiltėjimo tema sudėtinga, nes klimato kaita tik dalis viso ryšulio glaudžiai tarpusavy susijusių problemų. Prie jų priklauso ir kitos aplinkos teršimo formos bei didėjanti nelygybė“.

„Gyvename pasaulyje, kuriame turtingi žmonės mieliau šimtus milijardų padeda į „mokesčių rojus“, užuot savo tėvynėje davę indėlį į visuomenės susiglaudimą ir susigyvenimą. Politinį klimatą nuodija ir nacionalizmas bei neapykanta svetimšaliams.

Ko mums reikia, tai naujo visuomenės modelio, vertinančio patvarumą, atsakomybę ir socialinę darną“, – rašė šiaurės rytų Belgijos Haselto mieste leidžiamas dienraštis.

Anot Barselonos dienraščio „Periodico de Catalunya“, „nors Kinija kaip pati didžiausia pasaulyje klimato kenkėja vis dėlto pasuko teigiamų energetikos politikos pokyčių link, Jungtinės Amerikos Valstijos, deja, nori iš Paryžiaus susitarimo pasitraukti. Ir šitą liūdną žinią reikia įvertinti“.

„Iš tiesų Bonoje turėtų būti nustatyti vieningi techniniai kriterijai, nes ant svarstyklių padėta ne ką mažiau nei visa būsimų kartų ateitis. Vietoj to patikimas mūsų planetai sprendimas vis toliau nusistumia į ateitį“, – būgštavo Katalonijos sostinės laikraštis.

Oslo dienraštis „Dagsavisen“ taip pat įsitikinęs, kad „D. Trumpo vyriausybė Bonoje aktyvaus vaidmens neturės. Scenoje pasireikš kiti aktoriai, visų pirma Kinija ir Europos Sąjunga. Bet tai nebūtinai bloga žinia pasaulio klimatui“.

„Jungtinės Amerikos Valstijos gali išeiti pralaimėtoju. Juk kai kurios atskiros valstijos užsibrėžė siekti savo tikslų klimato atžvilgiu, nepriklausomai nuo įstaigų federacijos sostinėje Vašingtone.

Be to, nemaža JAV ekonomikos dalis savarankiškai įsipareigojo Paryžiaus sutarties tikslams. Taigi klimato politika yra dar vienas pavyzdys, kad keisti prezidento D. Trumpo manevrai ir jo trenksmai nebūtinai turi didžiausias pasekmes realybėje“, – aiškino Norvegijos sostinės laikraštis.

Pekino dienraštis „Renmin Ribao“ reiškė „viltį, kad laukiantys uždaviniai ir jų įgyvendinimas galės būti konkretizuoti, tuo  atveriant duris glaudesniam bendradarbiavimui“.

„Kaip didžiausia plėtros šalis Kinija savo atsakomybę yra įsisąmoninusi. Liaudies respublika be abejonės ne tik įneš savo indėlį, atitinkantį jos išsivystymo lygį, bet ir bandys tiesti tiltus tarp skirtingų interesų grupių.

Tačiau nerealistiška Kinijai taikyti tuos pačius kriterijus kaip ir pramonės šalims“, – teigė Kinijos sostinės laikraštis.

Kadangi Jungtinės Tautos negali savo tikslų siekti prievarta, tai, Paryžiaus verslo dienraščio „Echos“ nuomone, „klimato konferencija turėtų visus dalyvius įpareigoti bent tuo, kad ji viešai paskelbtų paprastus ekologinio elgesio rodiklius“.

„Esmė ta – duoti pasaulio visuomenei galimybę identifikuoti ir nubausti tuos, kurie vykdo mūsų planetos sabotažą“, – rašė Prancūzijos sostinės laikraštis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Dideli mechanizuoti ūkiai daug prisideda prie klimato šiltėjimo. Yra su jais ir dar viena bėda. Negalime pasitikėti Lietuvos ūkininkais, kai jie kartais sako, kad visai nenaudoja pesticidų: Rankų darbas yra brangus. Dideliuose, prekinės gamybos, laukuose be pesticidų pelno būtų mažai. "Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais į Lietuvą importuota 13 045,9 tonų augalų apsaugos priemonių, 2015 metais – 13 162,9 tonų, 2016 metais – 14 575,9 tonų, o 2017 metų sausį – rugpjūtį importuota 13 059,4 tonų pesticidų. Daugiausiai pesticidų importuota 2016 metais." Aišku, užsiauginant sau vartojimui daržovių ir vaisių, galima kenkėjus nurinkti rankomis, paravėti ir visai apsieiti be cheminių augalų apsaugos priemonių. Kas pasirūpins mūsų šeimos sveikata, jei ne mes. Ir nereikėtų mokėti tų didelių europinių kainų už maistą Lietuvos Maximose. Daugiau apie tai - guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?
    Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau?

    Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais įgyvendinant pensijų reformą dirbantys gyventojai įgijo dvi galimybes dalyvauti pensijų kaupime: tiesiog sutikti, kad 2 proc. socialinio pensijų draudim...

    1
  • Rytų demokratijos ilgesys
    Rytų demokratijos ilgesys

    Saudo Arabijos žurnalistas J.Khashoggi buvo nužudytas ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Tokia štai rytietiška demokratija. ...

    7
  • Teatrą – į visus namus
    Teatrą – į visus namus

    Neužrašytos tautosakos lobynuose esama sakmės apie tai, kaip elektros tiekimo trikdžiai teritorijoje X pagerino jos demografinę situaciją. ...

    1
  • Latvijos rinkimų galvosūkis
    Latvijos rinkimų galvosūkis

    Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie šį mėnesį įvykusius Latvijos parlamento rinkimus man buvo panašios į mėgstamą vaikystės galvosūkį „sujunk taškus“. Mano netvirta rankutė vedžiodavo linijas tarp i&scaron...

    1
  • Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?
    Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

    Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros ...

  • Nykštukiniai milžinai
    Nykštukiniai milžinai

    Lietuviai, gavę valdžios titulų, nuo neatmenamų laikų geresni už kitus. Nuo tada, kai išsivystė plikbajorio sindromas. Nuogi, basi, bet prieš apsirengusį nosis užrietę. Ir jokios negandos nepadeda pasveikti, nusileisti ant žemės. ...

    1
  • Kai durniams ploja naudos gavėjai
    Kai durniams ploja naudos gavėjai

    Nejaugi Lietuvai visą laiką vadovavo vieni debilai? Tai jie, pardavę "Mažeikių naftą", dar ir patys lieka skolingi, tai alkanų pensininkų akivaizdoje stato stadionus už 80 mln., tai pagaliau išsinuomoja dujinį ferarį už bemaž 200 ...

    15
  • Prabanga nepolitikuoti
    Prabanga nepolitikuoti

    Pamenu, prieš ketverius metus, pirmąkart atėjusi į dienraštį, sulaukiau klausimo: "Apie ką norėtum ir galėtum rašyti?" "Beveik viską, išskyrus sportą ir politiką", – tada su jaunatvišku mak...

    6
  • Skolingi išauginusiesiems laisvės medį
    Skolingi išauginusiesiems laisvės medį

    Kankintas, niekintas, nužudytas ir galiausiai niekingai pakastas kapinių patvoryje okupantų ir jų tarnų rankomis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas liko ištikimas laisvei ir Tėvynei. Praėjusį savaitgalį pagaliau garbingai palaidojome šį did...

    8
  • Pramogų parkas „Seimas“
    Pramogų parkas „Seimas“

    Ko tik nenugirsi Seimo kabinetuose ir komitetuose, smagu klausytis, disneilende daug nuobodžiau. Štai užsuko žmogus į Seimo kultūros komitetą ir išgirdo labai rimtai svarstant visi skaitėme ką. ...

    10
Daugiau straipsnių