- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Periodiškai skelbiami tarptautinių tyrimų rezultatai nedžiugina – pagal matematinius gebėjimus Lietuvos moksleiviai vargiai siekia vidurkį, o mūsų valstybė užima 32–37 poziciją iš 79 tyrime dalyvaujančių šalių. Įpusėjus metams, diskusijas paaštrina ir matematikos brandos egzaminų rezultatų statistika. "Nekenčiu matematikos!", – galiausiai tokį atžalos pareiškimą bent kartą teko išgirsti ne vienam gimdytojui.
Gajus mitas
KTU socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, docentas Ainius Lašas įsitikinęs, kad visuomenėje vis dar gajus mitas, esą mokiniai privalo turėti įgimtus matematinius duomenis. "Aš manau, kad mes visi, netgi tie, kurie labai nekenčia matematikos, iš tiesų turi savyje matematinių gebėjimų", – teigia jis.
Pasak docento, šiais laikais tebegyvuojantis turimų polinkių rūšiavimas į tiksliuosius ar humanitarinius – atgyvenęs dalykas. Lygiai taip pat šiuolaikiniame pasaulyje negalioja tiesmukas mokslų skirstymas į kietuosius ir minkštuosius.
"Pavyzdžiui, šiuolaikinė archeologija, aplinkosauga, fizikos ar chemijos pedagogika, kinematografija, kibernetinė sauga ir kiti dalykai gali būti priskirti ir kietiems, ir minkštiems, – vardija A.Lašas. Jo manymu, griežta takoskyra ne tik, kad nereikalinga, tačiau ir ydinga. Įsigalėję stereotipai diktuoja egzaminų pasirinkimus, o tai savo ruožtu lemia ir ateities karjerą.
"Jaunimui verčiau patarčiau klausti savęs, ne koks dalykas patinka ar nepatinka mokytis, o ką moku ir ką norėčiau mokėti dirbdamas ateityje", – pataria A.Lašas.
Stabdo nemalonūs patyrimai
A.Lašo įsitikinimu, kartais tarp moksleivių deklaruojama neapykanta matematikai paprastai yra užauginta neigiamų patirčių. "Neapykanta matematikai yra socialiai sukonstruota, o ne įgimta", – pastebi jis.
Pasak dekano, siekiant suprasti mokinių atmetimo reakciją, reikėtų pažvelgti atidžiau į ugdymo procesą.
"Kaip pas mus mokyklose mokoma matematikos? Metai po metų jos mokoma dalimis, nematant visumos. Įsivaizduokime dviratį: imame atskiras jo daleles, blizginame, poliruojame, krapštome, tačiau negalime ant jo pagaliau tiesiog atsisėsti ir nuvažiuoti. Kartais net nesuvokiama, kad rankose yra dviračio dalys. Taip ir su matematika. Formulė čia, formulė ten, o kur jų sujungimas ir pritaikymo malonumas?" – retoriškai klausia A.Lašas.
Jo nuomone, taip mokydamasis vaikas nesuvokia bendro paveikslo ir dažniausiai pats sau net negali atsakyti į klausimą, kam jam viso to reikia. "Matematikos mokymasis mokykloje per dažnai tampa tokia intelektualine treniruote, kai tarsi atliekami pratimai, abstrakčiai žinoma, kad tai lavina kažkaip smegenis, tačiau aiškaus žinojimo, kam tai skirta, trūksta."
A.Lašas pastebi dar vieną šio tiksliojo mokslo ypatybę: "Matematika yra nuoseklaus mokymosi reikalaujantis mokslas. Ji tarsi kopimas laiptais, kur kiekviena pakopa kilsteli tave aukščiau. Bet mokiniui svarbu suprasti, kur link lipama ir kas kiekviename etape yra pasiekiama."
Taigi matematiškai neraštingam žmogui iškyla realus pavojus likti paraštėje.
Svarbios detalės
Pasak jo, dar vienas momentas, atstumiantis jaunimą nuo matematikos, yra matematinio mąstymo neefektyvumas ir iš to kylanti frustracija bei atmetimo reakcija. "Juk kiek dažnai mes vaiko klausiame: "O tai kaip tu sprendi šitą uždavinį ar problemą savo galvoje? Papasakok! Gal tu visai ne taip mąstai. Tas neefektyvumas ir painumas, liaudiškai tariant, užtrumpina", – juokauja pašnekovas.
A.Lašas pabrėžia, kad bendrąja prasme mokymasis kaip procesas nėra vien tik kognityvinis veiksmas. "Paraleliai mąstymo proceso, mes dar ir jaučiame. Kai mes mokomės matematikos, fizikos, chemijos ar bet kokio kito dalyko, atliekamas ne tik loginis, vaizdžiai tariant, grynojo proto judesys. Kartu dirba ir mūsų emocijos", – pasakoja pašnekovas.
Anot jo, tai paaiškina, kai kurių mokinių neapykantą ar baimę šiai disciplinai. "Jei pradėję mokytis matematikos kaskart patirsite nemalonias emocijas, tai ateityje jūs to vengsite." A.Lašo nuomone, nemalonios patirtys užsuka mokinio galvoje užburtą ratą: po eilinio testo gaunama dozė negatyvių emocijų, tada siekiama jų vengti, todėl adekvačiai nepasiruošiama kitam testui, vėl gaunamas blogas rezultatas, kuris dar labiau gilina nepasitenkinimą, ir galų gale pasibeldžia paprasta išvada: aš nesu tiksliukas."
Reali pagalba
"Žmonija dar nesugalvojo geresnio būdo loginiam, analitiniam, kritiniam mąstymui ugdyti už matematiką", – jau anksčiau žiniasklaidoje yra teigusi KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanė Bronė Narkevičienė.
Ji bene kasmet atkreipia dėmesį į katastrofišką žemą Lietuvos moksleivių matematinį raštingumą.
"Matematiškai raštingas asmuo yra įgijęs elementarius loginio analitinio mąstymo įgūdžius ir tiek matematikos žinių, kad gali efektyviai veikti savo darbe ir kasdieniame gyvenime. Skirtumus galima akivaizdžiai pamatyti, kai lyginamos matematikos brandos egzaminų užduotys skirtingose šalyse", – sako docentė.
Jos manymu, egzaminai yra atspindys to, ko valstybė ir visuomenė tikisi bei ko reikalauja iš jauno žmogaus, baigiančio bendrojo lavinimo mokyklą.
"Man svarbiausias matematikos akcentas yra loginis mąstymas ir gebėjimas argumentuoti bei matematikos įduotos priemonės kitiems mokslams ir įvairioms žmogaus veiklos sritims", – teigia B.Narkevičienė.
Jos įsitikinimu, kuo labiau išsilavinęs jaunuolis, tuo jis laisvesnis pasirinkdamas karjerą ir turi daugiau galimybių ne tik pritaikyti žinias esamai situacijai, bet ir sukurti, pamatyti naujus sprendimo kelius, naujas galimybes. "Gyvename globaliame pasaulyje. Ketvirtoji pramonės revoliucija, ir netgi penktoji, skaitmenizavimas, robotizavimas, dirbtinis intelektas – visa tai mūsų realus gyvenimas. O visi paminėti dalykai be matematinio pagrindo yra neįmanomi. Taigi matematiškai neraštingam žmogui iškyla realus pavojus likti paraštėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Timūras be būrio
Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...
-
Atstatėme istorinį teisingumą
Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen19
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...