Neapykantos vaisiai

Skiname ilgą laiką sėtos neapykantos vaisius. Tokia išvada peršasi po žinių apie buvusiam prezidentui Barackui Obamai, buvusiai valstybės sekretorei ir kandidatei į JAV prezidentus Hillary Clinton, filantropui George’ui Sorosui ir transliuotojui CNN nusiųstus sprogstamuosius užtaisus.

Gaisrus įžiebiantys žodžiai

Rašytojas Amosas Ozas paklaustas, kodėl kartais romanų rašymą iškeičia į aktualiąją publicistiką, man atsakė, jog daro tą negalėdamas susitaikyti su tuo, kaip dažnai viešojoje erdvėje yra piktnaudžiaujama žodžiais. „Manau, kad daug siaubingų dalykų istorijoje prasidėjo nuo žodžių, dehumanizuojančių žodžių. Girdi visas dehumanizuojančias etiketes, klijuojamas žmonėms, ir supranti, kad tik laiko klausimas, kada bus pralietas kraujas. Mano, kaip žmogaus, dirbančio su žodžiais, užduotis yra kiekvieną kartą, kai išgirstu neapykantą užnuodytą kalbą, būti gaisrininku, kuris skuba gesinti gaisro. Mažų mažiausiai turiu būti dūmų detektorius, kuris pastebi kylantį pavojų“, – kalbėjo rašytojas.

Galima būtų konstatuoti, kad prie neapykantos vaisių užderėjimo smarkiai prisidėjo politikai, savo rinkimines kampanijas statę ant visuomenės poliarizacijos, supriešinimo, savo oponentų delegitimizavimo, paverčiant juos kone egzistenciniais priešais, keliančiais pavojų valstybės, tautos ar religijos išlikimui. Galima būtų prisipažinti, kad nemenka dalis kaltės tenka ir žiniasklaidai, kuri užuot racionalizavusi viešąjį debatą, skatinusi dialogo kultūrą, tiesos paieškas, kartais prisidėjo prie neapykantos spektaklio scenarijaus kūrimo teisindamasi tuo, kad tiesiog atliepia tai, ko nori skaitytojai.

Galima kalbėti ir apie neigiamą socialinių tinklų, kuriuose priviso įvairiausių trolių, neapykantos kurstytojų, apeliuojančių į hermetiškus burbulus, įtaką. Vis tik tokie paaiškinimai, nors ir užčiuoptų dalį tiesos, liktų gana paviršutiniški, nes neatsakytų į vieną esminį klausimą – į kokią dirvą krito ši neapykantos sėkla, kad jai buvo lemta ne žūti, o sudygti?

Neapykantos šaknys pasitikėjimo stygiuje

Ieškodamas atsakymo į šį klausimą, akcentuočiau du dalykus – pajamų nelygybės, galiausiai virstančios ir kitų formų, tarkime galimybės gauti kokybišką išsilavinimą kiekvienoje mokykloje, sveikatos paslaugas, nelygybe, augimą ir pasitikėjimo nykimą. Pradėkimo nuo pasitikėjimo, kuris gali būti skirstomas į du tipus – socialinį ir institucinį. Socialinis pasitikėjimas atskleidžia asmenų požiūrį į visuomenės būklę. Šis rodiklis parodo laipsnį, kuriuo žmonės pasitiki kitais, įskaitant ir nepažįstamuosius. Šiaurės ministrų tarybos tyrimo apžvalgoje „Pasitikėjimas – Šiaurės šalių auksas“ akcentuojama, kad socialinis pasitikėjimas gali būti laikomas individo suvokimu apie tai, kokia yra žmogaus ir visuomenės prigimtis. Be to, socialinis pasitikėjimas yra susijęs ir su lūkesčiais, kad nepažįstamieji laikysis tam tikrų normų ir neturės ketinimų nesąžiningai elgtis. Tuo tarpu institucinis pasitikėjimas kalba apie tai, ar piliečiai pasitiki viešųjų institucijų veikimu, t.y. kad jos tarnauja bendrajam gėriui, neužsiima nepotizmu ar korupcija ir pan.

Turima statistika rodo, kad nuo aštuntojo dešimtmečio nelygybė išsivysčiuosiose valstybėse buvo linkusi augti. Be to, konkreti JAV statistika atskleidžia ženklų socialinio ir institucinio pasitikėjimo nuosmukį. O štai „The Atlantic“ autorius Yoni Applebaum pateikia statistiką, kad amerikiečių pilietinis dalyvavimas taip pat patiria nuosmukį, o tai reiškia, jog tie nebedalyvaujantieji nebeturi galimybių praktikoje išmokti demokratinio veikimo normų. Įdomu, kad Donaldo Trumpo šalininkų gretose procentas tų, kurie retai arba niekada nedalyvavo tokiose bendruomeninėse veiklose kaip sporto ar knygų klubai, mokytojų ir tėvų asociacijos, namų bendrijos ir pan. buvo didesnis nei kitų kad ir Respublikonų kandidatų gretose. Y. Applebaum akcentuoja, jog D. Trumpo remėjų daugumą sudarė būtent pilietiškai neaktyvūs žmonės. Tad manoji hipotezė būtų ta, jog tie pilietiškai neaktyvieji buvo ir tie, kurie stokojo socialinio ir institucinio pasitikėjimo bei pilietinio veikimo praktikos.

Ką daryti ar Kas kaltas?

Tai yra labai svarbu turint omenyje kad ir to paties Šiaurės ministrų tarybos tyrimo išvadas, jog pasitikėjimas ir individuali laimė yra glaudžiai susiję dalykai, nes žmonės jaučiasi geriau ir saugiau gyvendami visuomenėse, kuriose pasitikima vienas kitu. Pasitikintys žmonės yra labiau linkę manyti, kad jie gali geriau kontroliuoti savo gyvenimą ir geriau išnaudoti pasitaikančias galimybes. Trumpai tariant, jie prisiima atsakomybę už savo gyvenimus.

Buvęs Jungtinės Karalystės vyriausiasis rabinas Jonathanas Sacksas per mudviejų pokalbį Londone akcentavo, jog su sunkumais, krize susidūrę asmenys visada turi dvi galimybes – klausti, kaip aš galiu pakeisti situaciją, arba klausti, kas dėl viso to yra kaltas ir kas man taip padarė. Pirmasis kelias kalba apie atsakomybės prisiėmimą ir tikėjimą, kad aš kartu su kitais galiu situaciją pakeisti į gera. Antrasis kelias kalba apie didžiulį nepasitikėjimą, bejėgiškumo jausmą, kaltininkų, kuriems būtų galima perkelti visą atsakomybę už situaciją, paieškas. Šioje nepasitikėjimo atmosferoje viešoji erdvė yra degradavusi iš dialogo, kompromiso paieškų scenos į mūšio, kuriame nyksta civilizuotos taisyklės, lauką. Šiame lauke ir suveši populistai, pateikiantys visuomenei ištisą sąrašą kaltininkų, su kuriais reikia „susitvarkyti“. Jie vykdo politinę mobilizaciją per supriešinimą, poliarizaciją, „netikrų“ amerikiečių, vengrų, lenkų ar lietuvių paiešką, ištautintojų ar išvalstybintojų įvardijimą. Galiausiai retorika degraduoja iki to, kad konkretūs žmonės yra įvardijami kaip šalintina problema.

Suvokti šios problemos mastą ir šaknis svarbu ne tik todėl, kad geriau suprastume, kas vyksta ten už Atlanto, tačiau ir tam, kad patys galėtume ne tik gesinti gaisrus, kai pasigirsta neapykantą skatinančios kalbos žodžiai, tačiau ir imtumėmės prevencinių priemonių neleisdami purenti dirvos, kurioje neapykantos sėkla lengvai sudygtų. Akivaizdu, kad tam būtina kreipti dėmesį į nelygybės mažinimą ar bent jau jos augimo, verčiančio kalbėti apie kelias Amerikas ar kelias Lietuvas, sustabdymą, socialinio ir institucinio pasitikėjimo kūrimą, dialogo, kompromiso paieškų sugrąžinimą į viešąją erdvę. Tai nėra lengvas darbas, tačiau tai yra vienintelis vilties, kad nepaklysime radikalizmo šabakštynose, garantas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

N.

N. portretas
Teisingos mintys.

oi ne ... s..... tavo isvedziojimai

oi  ne  ... s.....  tavo  isvedziojimai portretas
perskaiciau nesileisu y polemika ...bet tai s.....
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė
    Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė

    Alkoholio žala aplinkiniams, o ne pačiam geriančiajam, yra milžiniška – Lietuvoje ji sudaro daugiau nei trečdalį visos žalos ir siekia šimtus milijonų eurų, o teikiama pagalba yra nepakankama arba jos visai nėra. Tuo tarpu labiaus...

    1
  • Politinės rinkodaros dumblas
    Politinės rinkodaros dumblas

    Politinės rinkodaros ir savireklamos asas, turbūt garsiausias tėvas Lietuvoje (po Kęstučio P.), parlamentaras ir disidentas Petras G. susirūpino grėsmėmis valstybei, kurią myli kaip pats save ir savo Seimo kėdę. Todėl surašė laišką,...

    6
  • Vietoj „Kvadrato“ – joga
    Vietoj „Kvadrato“ – joga

    Naujienų srauto niekaip neapleidžia švietimo sistemos naujovės. ...

    1
  • Mintys apie 1918-uosius ir jų padarinius
    Mintys apie 1918-uosius ir jų padarinius

    2018-ųjų lapkritis – kupinas išdidumo ir nostalgijos, šalims minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigą ir nepriklausomų valstybių susikūrimą (arba atsikūrimą) žlugus Austrijos-Vengrijos, Vokietijos ir Rusijos imperijoms. ...

    1
  • Neteisingas teisingumas
    Neteisingas teisingumas

    Aišku, privati nuosavybė yra neliečiama, o jei liečiama, už ją kompensuojama. Maža smulkmena, dar žiūrint, kieno liečiama. Jei liečiama niekam nežinomų, mažų žmonelių, tie gali ir palūkėti. Pavyzdžiui, šiuo metu grąžinta 99 p...

    7
  • Mėnulio fazių ritmu
    Mėnulio fazių ritmu

    Klejojantis Seimas ruošiasi metro statybai, apie žodžio laisvę burnojanti Mėnulio brolija reikalauja rodyti per televiziją visą jų mitingą iš naujo, minia nori, kad iš narkomanų nebeatiminėtų vaikų, o portalai prisiminė laikus...

    11
  • Pirmyn į kolchozą
    Pirmyn į kolchozą

    Seimas po šešto (!!!) svarstymo pagaliau leido šunims loti. Štai visa dabartinių valdančiųjų esmė vienu sakiniu. Gal uždraustų, bet jei ir uždraudus tas šuva los? Ką su tokiu daryt? Atimt? O kur atėmus dėt? Ai, teg...

    108
  • Kai komplimentai gąsdina
    Kai komplimentai gąsdina

    Neseniai su įvairiataute kompanija įdomiai diskutavome komplimentų tema. Kaip visuomet, kalba prasidėjo nuo lygių teisių sampratos, kol neišvengiamai vieno vaikino buvo ištarta frazė: "Dabar jau nebegalima ir pasakyti panelei, kad ji ...

    7
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Žinios apie Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio mirtį smarkiai perdėtos. Kauno liberalų skyrius, demonstruodamas vidinę jėgą ir tvirtus raumenis, sugebėjo išlaikyti partijos stabilumą ir orumą. Todėl pelnytai Kaunas nusi...

    16
  • Pradžios pabaiga. 100 metų
    Pradžios pabaiga. 100 metų

    Prieš šimtą metų, vienuolikto mėnesio 11 dieną 10 val. 58 min. vokiečių snaiperio kulka pražudė reido metu iš pastato Belgijoje išėjusį britų imperijos kareivį, atvykusį į Europą iš Kanados, George‘ą Law...

    2
Daugiau straipsnių