Negaliojantis bilietas namo

Kasdienių diskusijų objektu ir vėl tapusia dvigubos pilietybės tema, regis, išdiskutuota tiek, kad kiekvienas galėjome virsti konstitucinės teisės žinovu. Jau nekalbant apie populiarumo tarp emigravusių tėvynainių siekiančius politikus ir potencialius kandidatus į Lietuvos prezidentus.

Besiginčydami dėl antrojo paso įteisinimo procedūrų viešai kalbantieji pačią diskusiją pavertė seklesne ir dvibubą pilietybę pavertė procedūriniu klausimu, tarsi ji būtų savaime suprantamas gėris it kokia moters teisė dėvėti kelnes. O be reikalo. Juk pilietybė toli gražu nėra koks abstraktus BVP ar kariuomenės skaičius, kurio augimu iki optimalaus dydžio privalo rūpintis tik įpareigojimą administruoti valstybę iš rinkėjų gavę politikai. Skirtingai nei akcentuojama, – ji ne koks įrankis ekonominiams, socialiniams veiksniams katalizuoti ar pristabdyti.

Pilietybė – gija, jungianti net ir savo pasą pardavusį benamį su milijonieriumi, nusikaltėlį ir jo auką, pradinuką ir Prezidentę. Visus juos (mus) sieja analogiški ne tik ir ne tiek dokumentai, kiek pareigos bei teisės.

Galėdami aktyviai ar pasyviai dalyvauti valstybės valdyme, mėgautis jos suteikiamomis saugumo garantijomis, sykiu įsipareigojame ir rūpintis pačia valstybe. Ar galima lyginti Lietuvoje nuolat gyvenančiųjų ir kartą per metus į gimtinę grįžtančiųjų indėlį į Lietuvos valstybę? Indėlį plačiąja prasme, ne vien finansinę paramą čia likusiems tėvams, paslaugų ar nekilnojamojo turto Lietuvoje pirkimą. Kad ir kaip neparanku būtų, tačiau klausimas, kurią tėvynę stotų ginti du pasus turintis mūsų bendrapilietis, nėra nelogiškas. Kaip ir abejonės, ar realu reikalauti iš žmogaus, kad nuolat gyvendamas kur nors Ispanijoje jis sąžiningai analizuotų, kokius mokesčių sistemos pakeitimus žada kandidatai į Seimą. Tik nereikia sakyti, kad gimtinę galima mylėti ir iš tolo. Kalba ne apie emocijas – apie patį piliečio vaidmenį.

Gal metas pripažinti sau, kad politikų pakišta idėja, esą dviguba pilietybė – tautos, šeimų susivienijimo garantas, yra tik iliuzija. Ši saviapgaulė patogi politikams, bandantiems įtikinti, kad LR pasas – bilietas namo, civilinės atsakomybės polisas, kuriuo esą apdraudžiama Lietuva nuo išnykimo. Tačiau ji neturi nieko bendra su šiuolaikiniu pilietiškumo supratimu, tikruoju Lietuvos gausinimu ir stiprinimu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Del ko kilo susirupinimas dviguba pilietybe?Dabar seimas vis aiskina,kad net isvykusieji yra atstovaujami,nes tebeturi sios kunigaikstystes pasus.Del JK pstaruju pasikeitimu,lietuvaiciams gali prireikti Anglijos paso,o jo gavimas automatiskai,pabreziu- automatiskai,atima Lietuvos pilietybe.Taskas.Nuo tos dienos kokiems simtui tukstanciu nebereikia,kad juo kazkas seime atstovautu.Paskaiciavus proporciskai,kokiu 121 seimo nariu ir uzteks.Tad leiskime tureti kad ir dar viena pasa,kad tik,kad tik galetume dar atstovauti.Nors dar viena kadencija,o gal dar....o gal......

Nereikia

Nereikia portretas
Mane taip pat labai piktina šios dvigubos pilietybės užmačios, kuomet Lietuvos ekonominiai pabėgėliai, o jų 800 000 tūkstančių, visiškai nesukdami sau galvos dėl Lietuvos, galės mano tėvynei išrinkti kokį feisbukinį varijotą deputatą, kad jis kurtų debiliškus įstatymus čia gyvenantiems lietuviams.

Vika

Vika  portretas
Tokiems ir nereikalinga nei vienguba nei,tuo labiau,dviguba pilietybe. Paziurekite i Amerikos lietuvius,kurie ten atsidure antrojo pasaulinio karo metais,jie ir dabar kalba lietuviskai ir ju vaikai,su retomis isimtimis,kalba lietuviskai. O cia tik ikiso nosi i Norvegija ir jau net savo vaiku nemokina kalbeti lietuviskai. Kas cia per issigimimas? Gali gyventi ten nors ir amzinai,bet ten tu visada busi emigrantas,be lietuviu kalbos,kaip medis be saknu - greitai pradingsi kitu tokiu paciu juroje. Kitaip sakant,nei mesa,nei zuvis. Zmones issibarste po visa pasauli,bet niekada nepamirsta savo saknu ir savo kalbos. Nereikia cia girtis,kad vaikai nemoka gimtosios kalbos. Tokie tevai ir neverti Lietuvos pilietybes,nes jie kaip mankurtai - prisitaiko visur ir niekur. Kitaip sakant - patys tuscia vieta.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    3
  • Lunaparke – pamišėlių karuselė
    Lunaparke – pamišėlių karuselė

    Kad politikai žiūri į valstybės biudžetą kaip plėšikai į banką, jau tapo labiau nei akivaizdu. Pupyčių darbinimas Seime, siekis sumažinti mokesčius dvarponiams, dailios sumos niekam nereikalingiems projektams, tūkstančiai beprasmiš...

    8
  • Dėmesio centre – Jeruzalė
    Dėmesio centre – Jeruzalė

    Kaip pranešė „BBC“, palestiniečių savivaldos prezidentas Mahmoudas Abbasas pavadino Amerikos prezidento nutarimą „apgailėtinu“, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu – „drąsiu ir teisingu“, o...

    3
  • Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis
    Aš feministė – myliu vyrus, skutuosi pažastis

    Pastaruoju metu žodis "feministė" apipintas tokiu kiekiu legendų, stereotipų ir išankstinių nuomonių, kad su juo galėtų konkuruoti nebent tokios sąvokos kaip "musulmonas" ar "tolerancija". Nemažai daliai žmonių,...

    17
  • Reikia Vyčio
    Reikia Vyčio

    Jeigu visuomenei reikia Vyčio, duoti jį yra kur kas svarbiau, nei paisyti kanonų – šiuolaikinio meno ar kartais absurdiškų paveldosaugininkų reikalavimų. Pats Kultūros paveldo departamento (KPD) įsikišimas, primenant, kad lyg...

    7
  • Karas ir taika
    Karas ir taika

    Donaldas Trumpas pripažino Jeruzalę Izraelio sostine. Prieštaringų sprendimų jo valdymo laikotarpiu dar bus ne vienas. Pavyzdžiui, galima įtampa dėl Irano. ...

    6
  • Gavo, ko norėjo
    Gavo, ko norėjo

    Apsiaustis baigėsi. Išorės priešų į kampą įspeista motušė Rusija nepasidavė: liko ištikima savo įsitikinimams ir stojiškai priėmė nuosprendį. O svarbiausia – iki paskutinio atodūsio neišdavė savo ta...

    1
  • Naujieji kultūros „reformatoriai“
    Naujieji kultūros „reformatoriai“

    Mindaugas Karbauskis vadovauja Maskvos Vladimiro Majakovskio teatrui ir repetuoja jo scenoje. Nuvykę į Naisius, sužinosite, kad čia veikia teartas. Ekskursijų vadovė rimtu veidu praneš, kad teatrui vadovauja jo mecenatas Ramūnas Karbauskis. Broli...

    5
  • Dirbtinis intelektas jau siaučia Lietuvoje
    Dirbtinis intelektas jau siaučia Lietuvoje

    Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje teko darbuotis tuometėje Aukščiausiojoje Taryboje, ji dabar vadinama Atkuriamuoju Seimu. ...

    2
  • Ukrainoje dar negerai
    Ukrainoje dar negerai

    Su prestižiniu JAV dienraščiu „Boston Globe“ susijęs biuletenis „Daily Chatter“ paskelbė straipsnį su nuorodomis į daugelį kitų šaltinių apie Ukrainą, kurioje vis dar žvanga ginklai. ...

    6
Daugiau straipsnių