Neįmanoma stabdyti Sirijos kraujavimo

Pasak Švedijos sostinės dienraščio „Dagens Nyheter“, „išpuolis prieš humanitarinės pagalbos konvojų Alepe neįvyko per klaidą. Visos pusės apie šį transportą žinojo, visos jam davė leidimą, visos žinojo, kurlink jis juda“.

O vis dėlto, – rašė Nyderlandų laikraštis „Telegraaf“, – „ginčas dėl to, kas už šį išpuolį atsakingas, niekais pavertė taip sunkiai suderėtą ugnies nutraukimą. Užuot susitelkę į sprendimo paieškas, ir Vašingtonas, ir Kremlius tik kaltindami vienas kitą pila į ugnį žibalo“, – skundėsi Amsterdamo dienraštis.

Sirijos vyriausybės pozicijas ginančio Damasko laikraščio „Al Baath“ požiūriu, dėl visko kalti „amerikiečiai, kurie su savo sąjungininkais Persų įlankos regione bando į savo pritraukti tarptautinę bendriją. Tam jie net griebiasi propagandos su tariamai humanitarinėmis operacijomis.

Jie naudojasi Jungtinėmis Tautomis kaip forumu tam, kad keltų klaidingus kaltinimus Sirijai. Kol Amerika savo manevrus Sirijoje tęs ir teroristines grupuotes palaikys, tol bus dar daugiau kraujo aukų.

O tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos daro skirtumą tarp „nuosaikių“ ir „ekstremistinių“ grupių, tėra triukas saviems interesams Sirijoje įgyvendinti, – teigė Sirijos sostinės dienraštis.

Tačiau ne visi linkę kaltę suversti tik – ar daugiausia – amerikiečiams. Štai Vienos dienraštis „Presse“ teigė, kad nors „diplomatijoje įsitvirtino nežinojimas, ką daryti, ir bejėgiškumas, JAV užsienio reikalų ministras Johnas Kerry vienintelis nepailstamai darbuojasi kaip modernusis Sizifas. Jis agituoja už visuotinį skrydžių draudimą Sirijoje, jis nepasiduoda nei klastingajam Sergejui Lavrovui, nei Pentagono generolams.

Iki jo – taip pat ir Baracko Obamos – kadencijos galo dar lieka keturi mėnesiai. Ir kas Johną Kerry, šį diplomato sūnų iš Bostono, pažįsta, tas žino, kad jis nesiliaus ridenęs akmenį į kalną, nors ir kaip bergždžia tai atrodytų“, – rašė Austrijos sostinės dienraštis.

Ne tiek Amerikos, kiek Rusijos veiksmus ir Sirijos vadovo Basharo al-Assado politiką kritikavo Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine“, reikšdamas nuomonę, jog tie veiksmai ir ta politika alina „šalį, kuri jau ir taip visiškai sunaikinta, iš kurios tiesiog atimta civilizacija“.

Kita vertus, pasak šio laikraščio, „Maskvos valdovai gundomi savo tikslams išnaudoti  amerikiečių politikos Sirijos atžvilgiu nedarnumus, taip pat ir tą apsiribojimą, kurį pats sau užsikrovė prezidentas Barackas Obama“.

Daugelis pasaulio laikraščių kritikavo ir Jungtines Tautas kaip nepajėgiančias veikti taip, kaip reikia:

„Jungtinės Tautos neturi nei tankų divizijų, nei strateginių bombonešių, – aiškino Prahos dienraštis „Lidove Noviny“, – o kai jos į kokią vietą  siunčia mėlynuosius šalmus, tai visos konflikto šalys privalo tam pritarti.

Šia prasme Jungtinės Tautos visiškai nenaudingos tam, kad Sirijoje būtų sustabdytas kraujo liejimas. Tokiais laikais, kai ne valstybės, o vieni prieš kitus kariauja džihadistai, tai Jungtinės Tautos neišvengiamai tampa savotiška tauškalų sale“, – rašė Čekijos sostinės laikraštis.

Tokiai kritikai pritarė ir Štutgarto pietvakarių Vokietijoje laikraštis „Stuttgarter Zeitung“. Jo nuomone, nors „Jungtinės Tautos dažnai būdavo skelbiamos esančios jau mirusios, tačiau per penkerius Sirijos karo metus tapo akivaizdu, kad ši institucija politiškai absoliučiai jokios reikšmės neturi“.

Vis dėlto šiame fone Bolivijos dienraštis „Dia“ pasidžiaugė, kad bent „generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas savo kalboje į JT organizaciją pasižiūrėjo kritiškai ir teisingai nurodė, kad ją sudarančių valstybių ir vyriausybių valdymo galia nėra kažkokia asmeninė teisė, o tik žmonių suteiktas įgaliojimas“, – teigė Santa Kruzo Bolivijoje dienraštis.

Nemažai kas džiaugėsi B. Obamos paskutine, kaip Amerikos prezidento, kalba JT Generalinėje asamblėjoje. Joje jis, Bogotos laikraščio „Espectador“ nuomone, „pasirūpino, kad ne tik Sirijos karas, bet ir kitos temos nebūtų pamirštos, kai išvardijo svarbius žingsnius į priekį per savo valdžios kadencijas.

Prie jų priklauso ne tik normalizavimas santykių su Kuba, bet ir rinkimai Mianmare (buvusioje Birmoje) bei dešimtmečius trukusio konflikto Kolumbijoje pabaiga“, – tarė Kolumbijos sostinės dienraštis.

O Jamaikos sostinės dienraštis „Jamaica-Observer“ rašė, jog „šiomis dienomis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas per beveik kiekvieną jo oficialų priėmimą pasveikinamas išreiškiant norą, kad prailgėtų jo kadencija. Tai byloja, jog pasaulis pasiges jo prezidentavimo kokybės, kai po maždaug keturių mėnesių jo valdymas baigsis“.

Ir tada Kingstono laikraštis teigė, jog „B. Obamos stipri paskutinė kalba Jungtinėse Tautose parodė tas savybes, dėl kurių jis bene labiausiai vertinamas. Tai jo temperamentas, išmintingumas, platuis žvilgsnis į pasaulį.

Kitaip nei kai kurie jo pirmtakai B. Obama įvardijo ir kai kurias Jungtinių Amerikos Valstijų padarytas klaidas. Šiaip jis kvietė į tarptautinę integraciją tokiu metu, kai daugelis kitų šalių įsipainiojo į siaurą nacionalizmą“, – rašė Jamaikos dienraštis.

Užsienio spaudos apžvalga skaityta per LRT RADIJĄ.