Nejaugi nepasimokėme?

Pokario Vokietijos arba Veimaro respublikos pavyzdys parodo, kokia pavojinga gali būti gili ekonomikos ir socialinė krizė valstybėje.

Taip jau yra, kad blogėjant ekonominei ir socialinei padėčiai žmonės linksta į kraštutinumus: ne tik pradedama galvoti apie (kairiąją) revoliuciją, bet ir egzistuoja pavojus, kad krizėms neatspari liberalizmo ideologija gali virsti kraštutine dešiniąja.

Tarpukariu fašistinės tapo Italija ir Vokietija: ekonomikos krizės metu reikėjo užkirsti kelią kairiosioms idėjoms plisti, taip pat ir mobilizuoti visuomenę. Tam buvo pasitelktas priešo, išdaviko įvaizdis. Kuo tai baigėsi, visi žinome.

JAV į valdžią atėjus aršia nacionalistine retorika garsėjančiam Donaldui Trumpui, galvas kelia "baltųjų viršenybės" kuopelės.

Deja, stebime šį pavojingą procesą ir šių dienų pasaulyje: nuo Rusijos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos valstybių, kur visuomenės dėmesiui nukreiptii nuo skurdo, turtinės nelygybės ir kitų socialinių-ekonominių problemų naudojamas seniai išbandytas bei patikrintas metodas – "priešo" paieška ir nuolatinis bauginimas juo – iki Jungtinių Valstijų, Prancūzijos ar Ispanijos, kur taip pat matome liberalios politikos krizę. JAV į valdžią atėjus aršia nacionalistine retorika garsėjančiam Donaldui Trumpui, galvas kelia "baltųjų viršenybės" kuopelės. Matome ir kruvinus padarinius: žudynes, riaušes ir t.t. Prancūzijoje, išgyvenančioje ekonomikos sąstingį, į valdžią atkakliai veržiasi islamofobiškos bei antiimigracinės jėgos. Ekonominės ir politinės krizės ištiktoje Ispanijoje reiškiasi diktatoriaus Francisko Franko laikų besiilgintys "falangistai". Pagaliau ir Vokietijos – stipriausios Europos ekonomikos – parlamente dirbs kraštutinės dešinės atstovai.

Sveikas nacionalizmas (patriotizmas, pagarba savo šaliai, tautai) yra puiku! Tačiau atsigręžkime į Antrojo pasaulinio karo istoriją ir prisiminkime, koks yra pavojingas iškrypęs (kraštutinis) nacionalizmas. Ir kokių skaudžių padarinių tai gali turėti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

To komentatorius “Valentin beriozkin”

To komentatorius “Valentin beriozkin” portretas
Negadink oro!

Valentin beriozkin

Valentin beriozkin portretas
30 rub.

Beržiūnai, tu tai tikrai nepasimokei

Beržiūnai, tu tai tikrai nepasimokei  portretas
Kaip buvai niekingas okupantų padlaižys, tokiu ir likai. Įtikinėji, kad Putino Rusija, kaip ir kitos, yra kultūringa Vidurio Europos valstybė? Drįsti apie ją kvailai rašyti: “…nuo Rusijos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos valstybių,”
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių