Nepadori laimė

Neseniai lėktuve atsiverčiau knygą apie danų laimės paslaptis. Pats tas skaitinys, kai išgertas litras vandens prašosi lauk, o pilotas valandą nuo pakilimo neišjungia ženklo būti prisegtais diržais, šalia nežinia ko ašaroja bendrakeleivė ir ultragarsu spygauja vaikas. Net tokiomis keistokomis sąlygomis atsiverstas leidinys suteikė pamąstymų. Danija negali pasigirti saulėtu klimatu, o ir finansine prasme yra patrauklesnių vietų gyventi, bet jos gyventojai – vieni laimingiausių pasaulyje. Mes vis dar gėdingai tempiame pirmavimo savižudybių skaičiumi kryžių, o gatvėje pamatytas šiaip sau besišypsantis žmogus neretai sukelia įtarimą.

Nenoriu perpasakoti visos knygos, bet su daniška laime glaudžiai siejamas vadinamasis hygge – jausmas, kai išgyvenamas jaukumas, mėgavimasis akimirka ir tiesiog buvimo malonumas. Tam svarbus patalpų apšvietimas, gardus maistas, nuoširdus bendravimas ir dar daugybė aspektų. Bet bent jau man, bendru vardikliu visoms šioms sritims pasirodė tai, kad danai nė nemėgina slėpti, jog šie jaukumą ir malonumą atnešantys momentai yra jų prigimtinė teisė. Esanti aukščiau pareigos darbdaviams ar siekio turėti tobulą išvaizdą. Niekas čia nesuka galvos dėl papildomos suvalgytos bandelės, o vaikų turintiems žmonėms įprasta darbą baigti 16 val. tam, kad ramiai keliautų leisti vakaro su šeima.

Viena draugė it purviniausią paslaptį atskleidė kartais valandą praleidžianti tiesiog niurkanti šunį. Kai ką nors darome dėl aiškaus ir apčiuopiamo tikslo, tai laikoma prasminga, o kai užsiimame veikla vien dėl to, kad ši teikia malonumą, jaučiamės kalti, tarsi nieko naudingo neveikiame. "Mokiausi per naktį, kad gaučiau dešimt už egzaminą" ar "Ariu viršvalandžius, nes noriu paaukštinimo" daugumai gerokai suprantamiau negu: "Vakarą praleidau kepdama vyšnių pyragą ir glostydama katiną. Tiesiog tam, kad paragaučiau gardaus deserto ir paglostyčiau katiną." Su pirmaisiais norais taip pat nėra nieko bloga, tačiau praktikoje apstu pavyzdžių, kai net ir puikuojantis kiauru dešimtuku ar kosmine karjera, gyvenimas nedžiugina.

Atrodo, supratau, iš ko susideda laimė. Iš sėdėjimo balkone su drauge valgant braškes. Serialų. Knygų. Lazanijos. Apkabinimų. Pokalbių iki ryto. Tylos be krislo nejaukumo. Kaip mozaika ji sulipdyta iš kasdienių ir paprastų dalykų.

Ir pasakysiu dar šį tą. Man atrodo, kad pas mus apskritai vis dar yra nepadoru būti laimingam. Tarsi normalu klausytis draugų virkavimų dėl sunkumų darbe ar santykiuose, o štai pasakęs: "Gyvenu nuostabiai, žmogus šalia manęs tiesiog idealus, o ir vaizdu veidrodyje nesiskundžiu", gali būti palaikytas mažų mažiausiai arogantišku pagyrūnu. Netikite? Pabandykite ir greičiausiai sulauksite žvilgsnių, nebyliai klausiančių: kaip tu drįsti?

Pamenu, prieš keletą metų jaučiausi tikrai nelaiminga. Nuo nuolatinio streso man, jaunai merginai, skaudėdavo tai skrandį, tai nugarą, tai galvą, o draugams greičiausiai iki gyvo kaulo buvo pakyrėjusi mano skausmo persmelkta mina. O štai šį pavasarį keliavau po Izraelį. Neaplenkiau ir garsiosios Raudų sienos, į kurią žmonės iš viso plataus pasaulio kaišioja lapelius su prašymais aukštesnėms jėgoms. Pamenu, stebėjau, kaip tušinukais darbuojasi mano kelionės draugai ir tiesiog šypsojausi, nes vienintelis dalykas, kurį lapelyje įrašiau pati, buvo žodis "ačiū". Už tai, ką turiu.

Įdomiausia, kad iš esmės mano gyvenime per tuos metus niekas apčiuopiamai nepasikeitė. Vis dar turiu neįgyvendintų tikslų. Būna tikrai mėšlinų dienų. Kartais savaičių. Bet, matyt, pasikeičiau pati. Neliko įpročio dėl nesėkmių kaltinti likimo ar problemas spręsti prašyti Apvaizdos, užuot ėmusis jų pačiai. Nebijau nutraukti bendravimo su negatyviais žmonėmis. Atradau balansą tarp "reikia" bei "noriu" ir jei jaučiu, kad vakarą noriu praleisti su knyga bei puodu arbatos vietoje namų tvarkymo, tai ir darau. O svarbiausia, atrodo, supratau, iš ko susideda laimė. Iš sėdėjimo balkone su drauge valgant braškes. Serialų. Knygų. Lazanijos. Apkabinimų. Pokalbių iki ryto. Tylos be krislo nejaukumo. Kaip mozaika ji sulipdyta iš kasdienių ir paprastų dalykų. Tik kartais mes jos sau neleidžiame. Ar tiesiog nepastebime žvelgdami tolyn į didingus tikslus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rokas

Rokas portretas
Nelabai idomus straipsnis

Saulius

Saulius portretas
Jūsų paskutiniuose sakiniuose: "Ar tiesiog nepastebime žvelgdami tolyn į didingus tikslus.", manau, žodis - "pastebėti" Laimę, kuri "Kaip mozaika ji sulipdyta iš kasdienių ir paprastų dalykų." ir yra Laimės būvimo esmė kiekviename iš mūsų, tame ir mūsų gyvenimuose... Ačiū už teisingas apžvalgas bei įžvalgas...

Vytautas

Vytautas portretas
Liuks, aš jau 15 metų taip gyvenu ir vargo nematau
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    11
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
Daugiau straipsnių