Nepadori laimė

Neseniai lėktuve atsiverčiau knygą apie danų laimės paslaptis. Pats tas skaitinys, kai išgertas litras vandens prašosi lauk, o pilotas valandą nuo pakilimo neišjungia ženklo būti prisegtais diržais, šalia nežinia ko ašaroja bendrakeleivė ir ultragarsu spygauja vaikas. Net tokiomis keistokomis sąlygomis atsiverstas leidinys suteikė pamąstymų. Danija negali pasigirti saulėtu klimatu, o ir finansine prasme yra patrauklesnių vietų gyventi, bet jos gyventojai – vieni laimingiausių pasaulyje. Mes vis dar gėdingai tempiame pirmavimo savižudybių skaičiumi kryžių, o gatvėje pamatytas šiaip sau besišypsantis žmogus neretai sukelia įtarimą.

Nenoriu perpasakoti visos knygos, bet su daniška laime glaudžiai siejamas vadinamasis hygge – jausmas, kai išgyvenamas jaukumas, mėgavimasis akimirka ir tiesiog buvimo malonumas. Tam svarbus patalpų apšvietimas, gardus maistas, nuoširdus bendravimas ir dar daugybė aspektų. Bet bent jau man, bendru vardikliu visoms šioms sritims pasirodė tai, kad danai nė nemėgina slėpti, jog šie jaukumą ir malonumą atnešantys momentai yra jų prigimtinė teisė. Esanti aukščiau pareigos darbdaviams ar siekio turėti tobulą išvaizdą. Niekas čia nesuka galvos dėl papildomos suvalgytos bandelės, o vaikų turintiems žmonėms įprasta darbą baigti 16 val. tam, kad ramiai keliautų leisti vakaro su šeima.

Viena draugė it purviniausią paslaptį atskleidė kartais valandą praleidžianti tiesiog niurkanti šunį. Kai ką nors darome dėl aiškaus ir apčiuopiamo tikslo, tai laikoma prasminga, o kai užsiimame veikla vien dėl to, kad ši teikia malonumą, jaučiamės kalti, tarsi nieko naudingo neveikiame. "Mokiausi per naktį, kad gaučiau dešimt už egzaminą" ar "Ariu viršvalandžius, nes noriu paaukštinimo" daugumai gerokai suprantamiau negu: "Vakarą praleidau kepdama vyšnių pyragą ir glostydama katiną. Tiesiog tam, kad paragaučiau gardaus deserto ir paglostyčiau katiną." Su pirmaisiais norais taip pat nėra nieko bloga, tačiau praktikoje apstu pavyzdžių, kai net ir puikuojantis kiauru dešimtuku ar kosmine karjera, gyvenimas nedžiugina.

Atrodo, supratau, iš ko susideda laimė. Iš sėdėjimo balkone su drauge valgant braškes. Serialų. Knygų. Lazanijos. Apkabinimų. Pokalbių iki ryto. Tylos be krislo nejaukumo. Kaip mozaika ji sulipdyta iš kasdienių ir paprastų dalykų.

Ir pasakysiu dar šį tą. Man atrodo, kad pas mus apskritai vis dar yra nepadoru būti laimingam. Tarsi normalu klausytis draugų virkavimų dėl sunkumų darbe ar santykiuose, o štai pasakęs: "Gyvenu nuostabiai, žmogus šalia manęs tiesiog idealus, o ir vaizdu veidrodyje nesiskundžiu", gali būti palaikytas mažų mažiausiai arogantišku pagyrūnu. Netikite? Pabandykite ir greičiausiai sulauksite žvilgsnių, nebyliai klausiančių: kaip tu drįsti?

Pamenu, prieš keletą metų jaučiausi tikrai nelaiminga. Nuo nuolatinio streso man, jaunai merginai, skaudėdavo tai skrandį, tai nugarą, tai galvą, o draugams greičiausiai iki gyvo kaulo buvo pakyrėjusi mano skausmo persmelkta mina. O štai šį pavasarį keliavau po Izraelį. Neaplenkiau ir garsiosios Raudų sienos, į kurią žmonės iš viso plataus pasaulio kaišioja lapelius su prašymais aukštesnėms jėgoms. Pamenu, stebėjau, kaip tušinukais darbuojasi mano kelionės draugai ir tiesiog šypsojausi, nes vienintelis dalykas, kurį lapelyje įrašiau pati, buvo žodis "ačiū". Už tai, ką turiu.

Įdomiausia, kad iš esmės mano gyvenime per tuos metus niekas apčiuopiamai nepasikeitė. Vis dar turiu neįgyvendintų tikslų. Būna tikrai mėšlinų dienų. Kartais savaičių. Bet, matyt, pasikeičiau pati. Neliko įpročio dėl nesėkmių kaltinti likimo ar problemas spręsti prašyti Apvaizdos, užuot ėmusis jų pačiai. Nebijau nutraukti bendravimo su negatyviais žmonėmis. Atradau balansą tarp "reikia" bei "noriu" ir jei jaučiu, kad vakarą noriu praleisti su knyga bei puodu arbatos vietoje namų tvarkymo, tai ir darau. O svarbiausia, atrodo, supratau, iš ko susideda laimė. Iš sėdėjimo balkone su drauge valgant braškes. Serialų. Knygų. Lazanijos. Apkabinimų. Pokalbių iki ryto. Tylos be krislo nejaukumo. Kaip mozaika ji sulipdyta iš kasdienių ir paprastų dalykų. Tik kartais mes jos sau neleidžiame. Ar tiesiog nepastebime žvelgdami tolyn į didingus tikslus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Rokas

Rokas portretas
Nelabai idomus straipsnis

Saulius

Saulius portretas
Jūsų paskutiniuose sakiniuose: "Ar tiesiog nepastebime žvelgdami tolyn į didingus tikslus.", manau, žodis - "pastebėti" Laimę, kuri "Kaip mozaika ji sulipdyta iš kasdienių ir paprastų dalykų." ir yra Laimės būvimo esmė kiekviename iš mūsų, tame ir mūsų gyvenimuose... Ačiū už teisingas apžvalgas bei įžvalgas...

Vytautas

Vytautas portretas
Liuks, aš jau 15 metų taip gyvenu ir vargo nematau
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip prancūzai užkariavo Rusiją
    Kaip prancūzai užkariavo Rusiją

    Pagaliau visą mėnesį trukusi sporto ir smegenų plovimo orgija liovėsi. Kalbame, savaime suprantama, apie 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatą, kuris šiemet vyko pačiame "Žiedų valdovo" pasaulyje, Mordoro šalyje, valdomoje ro...

    12
  • Gyvenimo gėlės
    Gyvenimo gėlės

    Jei esi mergina, spėjai įpusėti trečiąją dešimtį, o dar ir antrąją pusę turi, praktiškai neišvengiamas klausimas "Tai kur vaikučiai?" ims tave persekioti it šmėkla. Kada į pasaulį paleisi mažąją savo kopij...

    12
  • Iš patrankų – į šešėlius
    Iš patrankų – į šešėlius

    Ministrų kabinetas subūrė naują kovos su šešėliais kariauną. Šįsyk į kovos lauką ištrauktos stambiausio kalibro patrankos: Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, Nacionali...

  • Ne taip supratote
    Ne taip supratote

    Londono olimpinės žaidynės. 2012-ieji. Lietuvos krepšinio rinktinės sirgaliai apkaltinami, esą vienos ar dviejų rankų pakėlimas po plojimo yra nacių saliutas. Jie iškart viešai išplatina pareiškimą, kuriuo atsiriboj...

  • Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?
    Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?

    Šiuo metu „Facebook“ paskyrą turi daugiau kaip 1,6 mln. Lietuvos gyventojų. Šį socialinį tinklą naudojame labai įvairiai. Norėdami paskelbti apie naujausią savo karjeros ar sporto pasiekimą, pasidalinti patrauklia nuotrauka i...

  • Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?
    Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?

    Didžiausia Lietuvos bėda – korupcija, o politikoje ji turi daug veidų. Kyšių korupcija – „sukursiu jums problemą ir ją parduosiu”. Nuo šios korupcijos formos labiausiai kenčia Lietuvos žmonės ir ją labai sunku pa...

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    13
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
Daugiau straipsnių