„Nord Stream 2“: ar suveiks ES energetinis solidarumas?

Vasaros sezoną nerimsta politinės diskusijos dėl „Nord Stream 2“ ateities. Europos Sąjungai Tarybai pirmininkaujanti Estija nežada šio klausimo atidėti į tolimą stalčių. Liepos 18 dieną užsienio reikalų ministras Svenas Mikseris ryžtingai priminė „Gazprom“ projekto politinį pobūdį ir grėsmę Vidurio bei Rytų Europos energetiniam saugumui. Ar Vakarų Europos koncernų ekonominiai interesai nugalės Europos Sąjungos energetinį solidarumą?

Nereikia būti stipriu geopolitiku ar energetikos ekspertu pastebėti, kad Kremlius pagreitino darbus prie „Nord Stream 2“ plėtros iš karto po agresijos Ukrainoje ir Krymo okupacijos. Dar vienas dujų vamzdynas Baltijos jūros dugnu, sujungiantis Rusija su Vokietija, apeina ne tik Ukrainą, bet ir sudaro alternatyvą dujotiekiams, einantims iš Rusijos per Lenkiją, Slovakiją ir Baltarusiją.

„Gazprom“ stumiamo dujotiekio klausimas intensyviai diskutuojamas Briuselio koridoriuose. Birželio pabaigoje ES Taryba pradėjo ruoštis mandato Europos Komisijai deryboms su Rusija suteikimui. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl Europos Komisijos jo apimties, derybinių sričių paketo.

Atkreipkime dėmesį, kad net jeigu Europos Komisijos atstovai bus nuolaidūs Rusijai, pritarimą „Nord Stream 2“ turės dar pareikšti Europos Parlamentas, o jame „Gazprom“ projektas neturi daug šalininkų. Šiame kontekste suprantamas vokiečių ir rusų lobistų triūsas išimti naujo dujotiekio klausimą iš Europos institucijų „apyvartos“, suteikiant jam dvišalių Rusijos - Vokietijos tarpvalstybinių santykių klausimo pobūdį.

Daug politikų tiek Briuselyje, tiek Berlyne siūlo nepolitizuoti „Nord Stream 2“ ir žiūrėti į jį „per ekonominius akinius“. Akcentuojama, kad čia penkių „Gazprom“ partnerių įprastas verslas. Kiekvienas iš jų - prancūzų koncernas „Engle“, austrų OMV, britų-olandų „Shell“, Vokietijos „Uniper“ bei „Wintershall“ - pasiruošę suteikti 950 mln. eurų paskolą, o tai sudarys apie pusę Maskvoje sudaromo biudžeto. „Nord Stream 2“ pradėtų veikti jau 2019 metais.

Tuo pačiu dažniausiai nutylima, kad per abu dujų vamzdynus Baltijos juroje tekėtų apie 80 proc. Europos importuojamų dujų. Taigi visokeriopai būtų pažeista konkurencija Europos Sąjungos vidaus rinkoje, nekalbant jau apie didelį pavojų Ukrainos energetiniam saugumui. Rusija tikrai gautų papildomą galingą instrumentą Ukrainos šantažui, įskaitant energetinę blokadą.

Atskiras klausimas, kurio manipuliuoja „Gazprom“, tai dujų kaina. Rusija iš visų jėgų stengiasi įrodyti, kad jos pasiūlymas yra ir bus pigesnis negu Jungtinių Valstijų skalūninės dujos, gaunamos Europoje per jūros terminalus. Nutylimos didėjančios Norvegijos dujų eksporto galimybės, prie kurių šiuo metu stipriai dirbama Osle ir Varšuvoje. Be to, norvegų dujų koridoriaus į Lenkiją plėtra yra taip pat remiama Danijos Karalystės.

Deja, atsargi yra kitų Skandinavijos šalių nuostata „Nord Stream 2“ atžvilgiu. Suomija ir Švedija griežtai neatsiribojo nuo „Gazprom“ iniciatyvos ir pasiūlė klausimą svarstyti Europos Komisijos lygmenyje, nepaisant to, kad dujotiekis bus tęsiamas per šių šalių išskirtines ekonomines zonas Baltijos jūroje, o jį statant atsiranda ekologinės katastrofos Baltijos jūroje pavojus. Gali būti pažeisti cheminių ginklų arsenalai, kurie guli Baltijos jūros dugne dar nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

Kova dėl „Nord Stream 2“ sustabdymo nebus lengva. Ji pareikalaus visų suinteresuotų šalių susitelkimo ir virs tikruoju egzaminu deklaruojamam ES energetiniam solidarumui. Rusijos lobistai nesnaudžia.

Šešių koncernų, kurie realizuoja dujų tranzitą, atstovai nusiuntė laišką Europos Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude'ui Junkeriui. Jie prašo netaikyti „Nord Stream 2“ ES teisinės procedūros ir palikti šį projektą Vokietijos ir Rusijos vyriausybių kompetencijai. Kalbama apie Austrijos rinkoje veikiantį „Gas Connect“, Čekijoje besidarbuojantį „Net4Gas“ ir dujų operatorius Vokietijoje – „Fluxys“, „Gascade“, „Gasunie“ ir „Ontras“. Pats J.C.Junckeris akivaizdžiai dvejoja ir pats laikas jam priminti apie būtinybę ginti ne tik korporacijų, bet ir Rytų Europos interesus.

Šiame kontekste lieka paklausti, ką daro Lietuvos diplomatai ir politikai šiuo klausimu? Ar šalia Astravos jėgainės klausimo nelieka pamirštas „Nord Stream 2“ projektas? Problema ne ką mažesnė negu Lukašenkos branduolinė fantazija. Rusija neslepia, jog planuoja dislokuoti Baltijos regione papildomus karinius vienetus, neva saugančius dujotiekį, nors iš tikrųjų šios magistralės apsaugai planuojama skirti karinius dalinius, kurie specializuojasi diversijose bei sabotaže. Ir ne paslaptis, kur Rusijoje eina pinigai gauti iš dujų eksporto – hibridiniams karams bei Kremliaus propagandai finansuoti, taip pat ir nukreiptai prieš Lietuvą.


Šiame straipsnyje: Nord Stream 2ESenergetikaRusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

N

N portretas
Vokiečiai ne lietuviai. Jie darys taip kaip jiems naudinga.

tai

tai portretas
Durnių laivo nuomonė niekam neįdomi, durniams laivas bačka pernai kainavo 28 milijonai nuostolių, tokio durnumo patarimų Europai nereikia.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vėluojantis Vakarų atsakas
    Vėluojantis Vakarų atsakas

    Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę. ...

    2
  • Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?
    Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?

    Pirmadienį tratėjo valstietiški būgnai ir gaudė policijos fanfaros. Premjeras pompastiškai pasirašė nacionalinį susitarimą, kad mainais į mažus mokesčius verslininkai padidins algas. Apie tai, ar algas biudžetininkams, pavyzdži...

    5
  • Bažnyčios be kryžių
    Bažnyčios be kryžių

    "Gandrai jau pasiekė Afriką", – anądien pasidžiaugė garsus Vakarų Lietuvos sparnuočių stebėtojas ir skaičiuotojas V.Jusys. ...

    4
  • Kam tarnauja A. Veryga?
    Kam tarnauja A. Veryga?

    Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą būtų galima pavadinti šių laikų Tadu Blinda, svieto lygintoju, tik jis, deja, tarnauja ne vargšams, o turtingiesiems. Kaip kitaip vertinti ministro sumanymą ligoniams uždrausti parsivežti i&sc...

    42
  • Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas
    Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

    Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kod...

    1
  • Galia ir valdžia
    Galia ir valdžia

    Lietuvos politinėje padangėje – sujudimas. Politikai suka galvas, kaip jiems įgyti daugiau galios ir perimti arba išlaikyti valdžią. ...

    7
  • Socialdemokratų manifestas prakuroms
    Socialdemokratų manifestas prakuroms

    Kiekvieną dieną sulaukiame naujos socialdemokratų muilo operos serijos. Viskas, ko reikia intrigai išlaikyti, yra. Situacija pasikeičia kas dieną, žiūrovas negali atsipalaiduoti ir geriau nepraleisti jokios serijos. O kiekviena serija baigiasi in...

    3
  • Klinikinių idėjų triumfas
    Klinikinių idėjų triumfas

    Lenkai ir vėl "išdūrė" Lietuvą! Kol mūsiškiai isterijų ideologai klykė apie tuoj įvyksiančią karinę invaziją, o prasidėjus "Zapad" privarė pilną pižamą ir išsilakstė po užsienius, Lenkija tyliai susit...

    24
  • Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?
    Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?

    Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? ...

    1
  • Išgarsėti per kivirčus?
    Išgarsėti per kivirčus?

    Nuomonių įvairovė ir kultūringa diskusija yra demokratijos ir (su)gyvenimo pagrindas. Mūsuose ypač gaji kivirčų tradicija, tarsi tebegyventume akmens amžiuje ir kiekvienas kitoks taikytųsi atimti mamutienos kąsnį arba manytų, kad tavo tas kąsnis ...

    4
Daugiau straipsnių