Norime didesnių algų? Apmokestinkime pelningiausiuosius

Kas duoda pelną?

Taip viešai "MaximaLT" vadovei atsakė kur kas mažesnės įmonės savininkas ir sulaukė ovacijų.

Susitikime kaip SEB banko prezidento patarėjas dalyvavo ir Gitanas Nausėda, noriai pamokęs abi ginčo puses ir taip pat palydėtas plojimų. Tiesa, tuo metu buvo pamiršta, jog pats SEB yra ypatingas Lietuvoje veikiantis darbdavys, palengvinantis kitų darbdavių kišenes iš savo nekuklių tarpininkavimo paslaugų. Apie tai pakalbėsime kiek vėliau. Socialdemokratai turėtų ne tik paploti rankomis ar per petį socialiai atsakingiems verslininkams, tačiau ir pagaliau patys kelti sąlygas ne tokiems jautriems, bet turtingiems Lietuvos darbdaviams.

Prieš pateikiant du esminius pavyzdžius, užbėgsime už akių kritikai, kad socialdemokratai (socialistai) tik žiūri, kaip nuleisti kraują verslui kovojant už darbuotojų teises ir, ironiška, prarandant darbo vietas. Trumpai atsakysiu, jog kairieji nesiekia reguliuoti pačios paslaugų rinkos (maisto, tekstilės, finansų). Jie neskatina, skirtingai nei 2008–2012 m. dešinieji, trauktis vidaus rinkai, atvirkščiai – skatina vartojimą.

Pradėkime nuo tos pačios "MaximaLT" ir jos pasiekimų 2015 m. Pagal viešus duomenis, įmonė uždirbo 83 mln. eurų, turėjo 17 tūkst. darbuotojų. Padalijus pelną iš darbuotojų skaičiaus, kiekvienas "MaximaLT" dirbantysis vidutiniškai davė 5 tūkst. eurų pelno. Aišku, valytojos ar kasininkės indėlio negalima lyginti su parduotuvės vadovo, tačiau nepamirškime, jog ir algas jie gavo labai skirtingas.

Vargiai norės dalytis

Dabar keletas atvirų klausimų. Ar "MaximaLT" yra darbuotojų, gaunančių minimumą? Kiek jų yra? 2–4 tūkst.?

Ar ši įmonė yra pajėgi ne tik vykdyti parodomąją labdarą su Rūta Meilutyte, bet ir pareikšti, kad mokės bent 100 eurų didesnę nei minimalią algą? Jeigu įmonėje yra, pavyzdžiui, 4 tūkst. minimalią algą gaunančių darbuotojų, jos padidinimas 100 eurų su mokesčiais per metus kainuotų apie 8 mln. eurų. Ar tai daug, palyginti su 83 mln. pelnu?

Kadangi tie 83 mln. eurų ar panašios sumos kiekvienais metais atiteks kelioms dešimtims patenkintų akcininkų, sunku tikėtis, jog jie staiga panorės apriboti savo gerovę. Todėl tai privalo pradėti daryti kairieji laikantis nuostatos, kad pelningi stambūs darbdaviai negali mokėti minimalių algų arba už jas turi papildomai susimokėti valstybei.

Didesnis pelno mokestis

Grįžkime prie SEB, kuris, kaip ir "Orlen", "Achema", "Lifosa", "Swedbank", "Danske Bank" ir kiti bankai, turi dar įspūdingesnius skaičius. Remiantis naujausia žinia, 2016 m. SEB gavo 94,5 mln. eurų pelno, jame faktiškai dirbant 1,5 tūkst. tarnautojų. Kitaip tariant, vienam banko dirbančiajam teko apie 63 tūkst. eurų pelno.

Skirtingai nei "Maxima", SEB neturi valytojų, krovikų ar sandėlininkų armijos. Todėl šiuo atveju kairieji turi kelti ne minimalios algos (tikėtina, SEB tokios niekas negauna), o didžiulio pelno, palyginti su kitomis įmonėmis ar ūkio sritimis, papildomą apmokestinimą.

Primenu, kad SEB 2015 m. valstybei sumokėjo vos 23 mln. eurų mokesčių, o "MaximaLT" – 176 mln. eurų. Išvada – SEB pelnas yra gerokai didesnis už sumokamus mokesčius, o jo indėlis į valstybės darbo rinką nežymus. Jei bankai ar kitos išskirtinės įmonės toliau gaus įspūdingą pelną ir nesidalys juo net su darbuotojais, tikslingas ir didesnis pelno mokestis. Tai vienas iš socialdemokratų uždavinių.

Neabejoju, kad tokie svarstymai sulauks užsienio bankų, jiems padedančių lietuvių ekonomistų ar kitų žinomų veidų kritikos, pašaipos, grasinimų netekti verslo. Į tai atsakau jau dabar: jeigu konkrečiam bankui ar kitai paslaugų įmonei Lietuvoje šios mokesčio sąlygos netiks, vietoj jo rinkoje tikrai atsiras kitas dalyvis.