Norintiems dirbti neįgaliesiems – iššūkis

  • Teksto dydis:

Neįgaliųjų užimtumo problemų neretai kyla ne vien dėl įmonių nenoro įdarbinti darbuotojų, turinčių regos, klausos ar judėjimo negalią, bet ir dėl darbo aplinkos pritaikomumo jiems – tik vienos iš trijų įmonių aplinka yra pritaikyta žmonėms, turintiems negalią, rodo Dirbančių neįgaliųjų asociacijos (DNA) inicijuota Lietuvos verslo bendrovių apklausa.

Aplinkos pritaikymas

Spalio mėnesį organizuotos apklausos duomenimis, 56 proc. apklaustų įmonių turi darbuotojų, turinčių negalią, tačiau tik 37 proc. respondentų patvirtino, kad jų įmonių aplinka yra pritaikyta žmonėms, turintiems negalią.

„Darbo aplinkos pritaikymas yra itin aktualus sunkią regos ar judėjimo negalią turintiems darbuotojams – jiems reikalinga ir speciali infrastruktūra: pandusai prie laiptų, tinkami praėjimai tiek biuro koridoriuose, laisvalaikio zonose, tiek kabinetuose, turėklai, pritaikyti sanitariniai mazgai“, – sakė DNA vadovė Simona Kunigonytė.

Tik 6 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atskleidė, kad jose dirba sunkią negalią turintys darbuotojai, 22 proc. – vidutinę. Daugiausia įmonėse dirba lengvą negalią turinčių darbuotojų – tokių įmonių tarp apklaustųjų yra 28 proc.

Nors Lietuvoje vis bandoma paskatinti sunkią negalią turinčių žmonių įdarbinimą, situacija nė kiek negerėja, pastebėjo S.Kunigonytė: „Sunkią negalią turintys darbuotojai yra reikalingi tik socialinėms įmonėms, kuriose tokių darbuotojų turi būti bent 10 proc. Atviroje darbo rinkoje mažą darbingumo lygį turintys neįgalieji nepageidaujami.“

Pasirenkami pagal negalią

Pasak S.Kunigonytės, sunkią negalią turintys darbuotojai yra tikras iššūkis Lietuvos įmonėms, nes, norint jiems pritaikyti darbo vietą, reikia nemažai investicijų, tačiau apklausa parodė, kad tik 11 proc. įmonių dėl šios priežasties patyrė papildomų išlaidų.

„Aplinkos pritaikymas apima ne tik laiptus ar turėklus, bet ir pačių darbdavių bei darbuotojų psichologinį pasirengimą priimti žmogų, turintį negalią, į kolektyvą. Itin svarbus nusiteikimas, kad neįgaliam darbuotojui gali prireikti daugiau dėmesio jį įvedant tiek į darbo procesus, tiek į pačią komandą, iš anksto apgalvoti ir susiplanuoti, kokių papildomų sistemų ar procesų gali prireikti“, – pasakojo ji.

89 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių įvardijo, kad, pritaikant darbo aplinką negalią turintiems darbuotojams, neturėjo papildomų išlaidų – tai gali būti siejama su tuo, kad dauguma įmonėse dirbančių darbuotojų turi lengvą arba vidutinę negalią, sakė DNA vadovė.

Tenka pripažinti, kad lengvą ar vidutinę negalią turintys darbuotojai vis dar yra patogesni darbdaviams, nes tokiems darbuotojams nereikia kardinaliai keisti esamų darbo vietos sąlygų.

„Tenka pripažinti, kad lengvą ar vidutinę negalią turintys darbuotojai vis dar yra patogesni darbdaviams, nes tokiems darbuotojams nereikia kardinaliai keisti esamų darbo vietos sąlygų, investuoti į reikalingus infrastruktūros pokyčius. Kita vertus, sunkią negalią turintys žmonės nori ir gali dirbti, tačiau tam reikalingas darbdavių geranoriškumas labiau įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką“, – teigė S.Kunigonytė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. Lietuvoje dirbo tik 8,3 proc. sunkią negalią turinčių neįgaliųjų. Palyginti su Europos ekspertų negalios klausimais akademinio tinklo (ANED) 2018 m. pabaigoje paskelbtais duomenimis, didžiausias sunkų neįgalumą turinčių asmenų užimtumas, palyginti su bendra 20–64 metų amžiaus grupe, fiksuotas Prancūzijoje ir Švedijoje – atitinkamai 43,4 proc. ir 42,3 proc. Situacija nebloga ir kaimyninėje Latvijoje (26,4 proc.) bei Estijoje (38,8 proc.). Užimtumo tarnybos duomenimis, negalią turinčių žmonių skaičius itin išaugo per pandemiją – iki 25 proc. darbingumą turinčių žmonių skaičius išaugo net 293 proc.

Nepasiruošusi

Apklausos duomenimis, 50 proc. įmonių aplinka yra išvis nepritaikyta arba tik iš dalies pritaikyta (13 proc.) negalią turintiems darbuotojams.

„Nepritaikyta darbo aplinka reiškia, kad atvira darbo rinka nepasiruošusi priimti žmonių, turinčių vidutinę ar sunkią negalią. Pritrūksta ne tik infrastruktūros pritaikymo, bet ir pasiruošimo – tarkime, verslo centre yra pandusas, erdvūs liftai, tačiau biuro suplanavimas neleidžia negalią turinčiam žmogui savarankiškai judėti patalpose. Kartais iki visiško pritaikomumo reikia tik nedidelių pokyčių, bet tam ryžtasi tik dalis darbdavių“, – komentavo S.Kunigonytė.

Pasak jos, kritikos strėlės skirtos ir didžiausiam Lietuvoje darbdaviui – viešajam sektoriui, kuriame ne tik nutilo kalbos apie kvotas įdarbinti neįgaliuosius viešajame sektoriuje, bet kartu sustojo ir viešojo sektoriaus pastatų aplinkos pritaikymas žmonėms, turintiems negalią.

Palyginti su praėjusiais metais vykdytos apklausos rezultatais, kai apklausoje sutiko dalyvauti 26 įmonės, šiemet įmonių įsitraukimas buvo didesnis – iš 150 dalyvauti apklausoje pakviestų didžiausių Lietuvos įmonių atsakymais pasidalijo 32.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klpd.

Klpd. portretas
Reiktų dar galinčius pajudėti ligonius palatose įdarbint. Tai būtų irgi iššūkis kuriuo visi labai žavėtūsi:D))

Issukis ne

Issukis ne  portretas
dirbti norintiems,o juos isnaudojantiems vergvaldziams! Uz musu visu pinigus banditai neigaliuosius vercia vergais,o jokie teisininkai,inspekcijos ir valdzios - to "nezino"!

Balsas iš vidaus

Balsas iš vidaus portretas
Girdėjau kad Socialinė ministerija kuria naują Užimtumo įstatymą, tai jeigu Jūsų ekspertai yra idiotai, tai gal geriau nusirašykite estų įstatymą, jeigu jų neįgaliųjų įdarbinimo procentas beveik kaip Šveicarijoje... Pvz,: skiriate įmonėms įdarbinusioms neįgalius tris mėnesius Sodros mokesčių apmokėjimą, bet verslas po trijų mėnesių tuos "žmogas" atleidžia, atleidžia netgi tokios įmonės, kaip Trakų Neįgaliųjų Užimtumo Centras VšĮ 181626155 Adresas: Vilniaus g. 15B, LT-21118, Trakai,- įmonė įsteigta už ES fondų lėšas, kurioje investuota virš 2milijonų Eurų... Visa Jūsų politika šūdooo net neverta.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    3
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių