- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
V. Juodelienė
Savaitgalį per Lietuvą nušurmuliavusiomis abiturientų išleistuvėmis tūkstančiams jaunų Lietuvos Respublikos piliečių de facto baigėsi vaikystė.
Nors retas kuris gali mėgautis finansine nepriklausomybe nuo tėvų, sprendimus dėl artimiausios ateities, Y karta linkusi priimti pati. Šie sprendimai nemenka dalimi nuspėjami ir ne patys šviesiausi likusiai bendruomenės daliai. Kodėl, paaiškina mažytis buitinės sociologijos seansas: tereikia apklausti skirtingų sluoksnių ir gebėjimų buvusius dvyliktokus.
Paklausti apie tolesnius pasirinkimus, mažne pusė jų prabyla apie pasirengimą kraustytis į užsienį. Ir ne vien studijuoti. Arba ne šiandien – po studijų Lietuvoje. Akivaizdu, kad tėvų, senelių ir vyriausybių pastangos dirbtinai sulaikyti šiuos jaunuolius beprasmės.
Nors pagrindine emigracijos priežastimi mėgstama vadinti esą sunkiai pakeliamas savirealizacijos sąlygas Lietuvoje, šiems (nebe)vaikams gyvenime svarbu toli gražu ne vien minimalios mėnesinės algos dydis. Į oksfordus jaunuolius išgabenantys lėktuvai primena išklerusius autobusus, kuriais su pora dolerių ir keliomis konservų skardinėmis krepšyje į Vakarus leidosi jų tėvai. Abu atvejus sieja savotiškas nuotykio troškulys, noras užkariauti pasaulį. Anuomet ta pergalė asocijavosi su įveiktu Eifelio bokštu ar patirta bohemiškos Prahos atmosfera, o dabar reikia karjeros užsienio kompanijoje.
Kiek nori programų gali kurti vyriausybininkai ir (ne)aukštosios mokyklos, tačiau akivaizdu, kad nuo baigtinės ne tik fizinės, bet ir dvasinės emigracijos drąsų šių dienų jaunuolį gali sulaikyti tik subjektyvios priežastys, neišmatuojamos nei pinigais, nei karjeros pasiekimais. Suvokimas, kad it koks prof. Liudas Mažylis poros milijonų širdis gali laimėti ir gyvendamas gimtinėje. Kad asmenines ambicijas labai lengva atmiešti patriotizmu – elgtis taip, kaip elgėsi toli gražu ne pavieniai tarpukario Lietuvos kūrėjai, rinkęsi ne trokštamą specialybę, bet tą, kurios reikia jaunai respublikai. Arba kad fizinė emigracija – kaip terminuota darbo sutartis, kuri vieną dieną pasibaigs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
