O jeigu būtų ne rutenis?

Lietuva nusprendė pakutenti padus Rusijos branduolinei pramonei Tarptautinės atominės energijos agentūros (sutrumpintai – TATENA) rankomis.

Į šią organizaciją trečiadienį išsiųstoje notoje sakoma, kad Rusija tarptautinei bendruomenei nepranešė apie kažkur prie Čeliabinsko (Pietų Urale) miesto spalio pabaigoje įvykusį incidentą, po kurio radionuklido rutenio prisodrintas debesis slinko per daugelį Europos šalių.

Rutenio koncentracija, kuri buvo pastebėta Europos šalyse, taip pat Lietuvoje nekėlė pavojaus žmonių sveikatai. Tačiau šįkart tai buvo tik rutenis. Diduma Europos puikiai prisimena prieš tris dešimtmečius tuometinėje Sovietų Sąjungoje įvykusią Černobylio atominės elektrinės avariją. Tada taip pat SSRS tarptautinėje erdvėje pripažino ją tik pavojaus varpais ėmus skalambyti Europos branduolinės saugos institucijoms.

Ir šį kartą Rusija tylėjo, oficialiai neigė bet kokius incidentus maždaug 45 dienas nuo numanomo įvykio. Tai, kad atmosfera užteršta ruteniu, Rusijos hidrometeorologijos tarnyba paskelbė tik prieš dvi savaites. Maskva siūlo sudaryti tarptautines komisijas, kurios atrastų rutenio išskyros šaltinį kitose šalyse. Tarkime, Rumunijoje. Esą todėl, kad toje šalyje radioaktyvaus rutenio koncentracija,  pasak „branduolinių technologijų koncerno „Rosatom“, buvo didesnė nei pačioje Rusijoje.

„Rosatom“ Rumunijai skirtų strėlių nepatvirtino jokia ES branduolinės stebėsenos institucija, tačiau, oficialiai Maskvai tylint, prabilo Rusijos aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai. Vieni pasakojo apie tai, kokia netvarka tvyro šalia Čeliabinsko veikiančiame komplekse “Majak“, kuriame perdirbamas „Rosatom“ objektuose panaudotas branduolinis kuras. Kiti priminė ankstesnius incidentus, po kurių „Majak“ apylinkės tapo radioaktyvių medžiagų pelke, o šalia jos gyvenančių žmonių valdžia niekaip nesugeba perkelti į saugesnę gyvenimo aplinką. Vienas vietinis organizacijos „Ekologinė gynyba“ aktyvistas iškėlė, ko gero, pačią įtikinamiausią rutenio nuotėkos versiją. Jos esmė: rutenio nutekėjo branduolinių atliekų laidojimo metu, talpai su nuklidu patekus į lydymo krosnį. Yra tokia technologija, kada perdirbtos branduolinės atliekos laidojamos žemėje apgaubtos stiklu. Šiai technologijai naudojamas rutenis.

„Rosatom“ šios versijos nepaneigė, tačiau laikosi savųjų – esą nieko nebuvo.

Lietuvos nota agentūrai TATENA turi aiškias potekstes ir tikslus. Iš poteksčių: Rusija, eksportuojanti savo branduolinius reaktorius į globalias rinkas, nuo Černobylio laikų taip ir neišmoko civilizuotai informuoti apie įvykusius incidentus. Kita vertus, Lietuvai informavimas laiku arba neinformavimas apie tokius įvykius aktualus dėl Baltarusijos Astrave statomos atominės elektrinės, kuri, žinia, renčiama vos už pusšimčio kilometrų nuo Vilniaus.

Tikslas – paskatinti tarptautinę organizaciją atlikti išsamų rutenio nuotėkos tyrimą ir gauti „Rosatom“ įsipareigojimus, kad apie incidentus būtų civilizuotai informuojama.

Labai abejoju, ar jis bus pasiektas. TATENA yra branduolinės energetikos lobistų organizacija ir labiausiai kenčia dėl to, jeigu branduoliniuose objektuose įvyksta avarijos. Todėl, galima įtarti, kad, net ištyrę rutenio debesies priežastis, TATENA ekspertai į išvadas rašys tai, ką jiems į ausis skies „Rosatom“.

Tačiau, nors ir paradoksalu, tai vienintelis būdas „Rosatom“ padus pakutenti, parodyti, kad nė vienas incidentas neliks nepastebėtas ar ignoruotas. Ir jeigu Rusijai nerūpi savų piliečių sveikata, ES šalyse vyrauja kitoks požiūris.

Apžvalgininko Ryto Staselio komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

visiskas Staseli ...

visiskas  Staseli  ... portretas
gali ne tik su labosrancais rusams padus kutent , bet ir sekdami Popiziaus pavyzdziu jiems kojas nuplaut ir kojines isplaut.....

Nei čia buvo, nei čia ką

Nei čia buvo, nei čia ką  portretas
Melas. Putino Rusija neturi atominės pramonės. Ji dar nepasiekė tokį išsivystymo lygį. Visa ši rašliava yra juodas šmeižtas ir susmirdusių Amerikos imperialistų provokacija..

be abejo

be abejo portretas
reikalingos notos[nes Lietuva tiek tik ir gali]-ROSATOMUI-padus pakutenti, Avariju kaltininkai-moka nusikaltimus uzglostyti ir dar kaip
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    5
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
  • Režisierius be saulėlydžio
    Režisierius be saulėlydžio

    Atspėkite: jis mėgsta kiną ir gali jį kurti. Kas? Anaiptol ne šviesios atminties švedas Ingmaras Bergmanas. Teisingai, jis – lietuvis Ramūnas Karbauskis. ...

    8
  • Finansinio raštingumo ugdymas
    Finansinio raštingumo ugdymas

    Tenka pastebėti, kad Lietuvos jaunoji karta dažnai pervertina savo finansines galimybes – finansiniai jos poreikiai ir norai dažnai neatitinka žinių ir tikrosios padėties. Mūsų banko specialistų vidurinėse mokyklose rengiamose finansinio ra&sca...

    2
  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

  • Du procentai moralės
    Du procentai moralės

    D.Trumpas. NATO. Du ar keturi procentai BVP? Grėsmės. Ir D.Grybauskaitė ant savo arkliuko – pakeliui į Briuselio olimpus. ...

    12
  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
Daugiau straipsnių