O profsąjungos nori dar!

Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai asmenys, kurie vykdo visuomenei naudingą veiklą, ne tik politinės partijos, kurios gauna dar vieną gyventojo paskirtą procentą, bet ir meno kūrėjo statusą turintys fiziniai asmenys. Tokių asmenų šiemet būta net 703. Juos pasieks daugiau nei 130 tūkstančių eurų, kuriuos meno kūrėjams paskyrė daugiau nei 3 tūkstančiai gyventojų. Iš viso šiemet daugiau nei pusė milijono gyventojų nusprendė paremti įvairias pelno nesiekiančias organizacijas ir skyrė joms apie 17 mln. eurų.

O tuo tarpu Seime du Seimo nariai užregistravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisą. Joje siūloma, kad nuo 2019 metų gyventojai paramai galėtų skirti ne du procentus, kaip dabar, o visus tris. Tačiau esami paramos gavėjai tenesidžiaugia per anksti. Mat išskirtinę teisę į didesnę paramą gautų tik viena privilegijuota juridinių asmenų grupė – profesinės sąjungos. Jei gyventojų 2 procentų paramos skyrimo aktyvumas liktų toksai pat, profesinės sąjungos dėl pakeisto įstatymo galėtų gauti papildomus kone 9 milijonus eurų. Tik jos, ir niekas kitas.

Profesinės sąjungos, kurios turi paramos gavėjo statusą, ir taip gali konkuruoti dėl gyventojų paramos. Bet juk tada reikia stengtis, įrodyti, kad veikla prasminga, ir kad gyventojas skirdamas du procentus pasirinktų būtent kurią nors profesinę sąjungą, o ne mokyklą ar bažnyčią. Taip sunkiau. Profesinėms sąjungoms paprasčiau ne gyventojus įtikinti, ir net ne savos profsąjungos narius, o tik kelis Seimo narius – pradžioje. Po to, dar keliasdešimt – ir prašom jums keli milijonai, ir net be jokios skriaudos kitiems paramos gavėjams.

Beje, profesinėms sąjungoms „priklausytų“ ne tik tas vienas paramos procentas, kaip yra su politinėmis partijomis. Skirtingai nuo politinių partijų, ir nuo kitų juridinių asmenų-paramos gavėjų, ir nuo meno kūrėjų, profesinės sąjungos galėtų pretenduoti į visus 3 paramos procentus! Profesinių sąjungų privilegijų troškimas taip išbujojo, kad jos braunasi net į paramos sritį – o nuo ten jau tik vienas žingsnis, kad užsiropštų ir ant paties altoriaus.

Kaip žinia, privilegijų profesinės sąjungos ir taip turi apsčiai. Pradedant nuo to, kad profesinės sąjungos veikia pagal specialųjį įstatymą, kuris nustato joms specifinį statusą palyginus su kitomis organizacijomis, baigiant Darbo kodeksu, o ir nerašytomis privilegijomis. Suprantama, kad prie gaunamų privilegijų priprantama. Tik štai tas privilegijas dalijantys – Seimo nariai – turėtų pagrįsti, už ką visa tai. Pavyzdžiui, kad buvo įteisintas vieno procento paramos skyrimas partijoms, tuo metu jos neteko teisės gauti paramos iš juridinių asmenų.

O štai už ką profsąjungoms siūlomas toks išskirtinis dosnumas – visai neaišku. Vieno įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad reikia panaikinti įstatymų prieštaravimus – mat susipainioję vos nesupriešino profsąjungų su politinėmis partijomis. Kitame aiškinamajame rašte priežastis irgi svieste išsviestuota – siūlo, kad gyventojui būtų lengviau gausiai remti profsąjungas. Palaukite, o tai profsąjungos kokiais nuopelnais užsitarnavo tokią privilegiją?

Kadangi jau kalba eina apie paramą gyventojų pajamų mokesčio lėšomis – dar vienas žodis apie finansų skaidrumą. Finansinės ataskaitos – retenybė pačių profesinių sąjungų gyvenime. Tokia reta, kad profsąjungų internetiniuose puslapiuose tenka ieškoti kaip kokio triufelio. Čia ir mielas paršiukas nepadės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?
    ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?

    Nors karšta paskutiniųjų dienų tema dar vis yra JAV prezidento siūlymas pripažinti Jeruzalę kaip Izraelio sostinę, daug spaudos dėmesio vėl sulaukia ir Europa. Joje vyksta ne tik sunkios skyrybos, bet taip pat girdėti ir stiprūs balsai už da...

    1
  • Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška
    Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška

    Labai tikiuosi, kad emigrantai jau pradėjo savo kalėdinį užvažiavimą. Daugeliu požiūrių šis komentaras skirtas būtent jiems. ...

    1
  • Naujos kartos melagingos naujienos
    Naujos kartos melagingos naujienos

    Žalingi gandai yra politinio karo ginklas. Kremlius išmaniai jais naudojasi, kad mažintų pasitikėjimą ir sėtų nesantaiką. Tačiau tai, ką iki šiol regėjome – melagingų naujienų tinklalapiai, vogtos ir pakoreguotos informacijos n...

    1
  • Sudėtinga vaikystė
    Sudėtinga vaikystė

    Lietuvos Vyriausybei sukako vieneri. Pediatrų terminais tariant, kūdikystė perkopta. Galima konstatuoti, kad vaikas nuo įprastos raidos tarsi ir neatsilieka – dantys sudygo (nors yra įtarimų, kad naujagimiui tik užgimus kai kurie įtakingi dėdės...

    1
  • Pasišokinėjimai ant liepto galo
    Pasišokinėjimai ant liepto galo

    Vakar daugiau kaip 40 000 medikų laukė Seimo sprendimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nuo šio balsavimo daug priklausė, ar bus visuotinis gydytojų ir slaugytojų streikas. Tuo pat metu iš visų pusių skambėjo rekviem m...

    2
  • Caras ir jo antikarjera
    Caras ir jo antikarjera

    Atsakydamas į tariamai paprasto darbininko (kaip dabar jau žinoma – šiam "paprasto piliečio" vaidmeniui specialiai pasamdyto Rusijos provincijos teatro aktoriaus) klausimą, Vladimiras Putinas pagaliau pranešė tikrai dalyvausi...

    20
  • Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?
    Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?

    Lietuvos santykiai su Izraeliu yra išskirtinai geri, palyginus su daugeliu Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to džiugu, prisiminus, kiek vietos kolaborantai prisidėjo prie Lietuvos žydų žudymo per Holokaustą. Bet vardan gerų santykių ne...

    6
  • Trumpa Kalėdų eglutės istorija
    Trumpa Kalėdų eglutės istorija

    Tradiciniame mūsų kalendoriuje gruodžio 13-oji diena įvardyta kaip Šviesos, mat vakarai jau nebeilgės – saulė leisis vis tuo pat metu. Diena dar kiek trumpės iki saulėgrįžos, bet todėl, kad ryte saulutė „pramiegos“, patek...

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    6
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    5
Daugiau straipsnių