O profsąjungos nori dar!

Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai asmenys, kurie vykdo visuomenei naudingą veiklą, ne tik politinės partijos, kurios gauna dar vieną gyventojo paskirtą procentą, bet ir meno kūrėjo statusą turintys fiziniai asmenys. Tokių asmenų šiemet būta net 703. Juos pasieks daugiau nei 130 tūkstančių eurų, kuriuos meno kūrėjams paskyrė daugiau nei 3 tūkstančiai gyventojų. Iš viso šiemet daugiau nei pusė milijono gyventojų nusprendė paremti įvairias pelno nesiekiančias organizacijas ir skyrė joms apie 17 mln. eurų.

O tuo tarpu Seime du Seimo nariai užregistravo Labdaros ir paramos įstatymo pataisą. Joje siūloma, kad nuo 2019 metų gyventojai paramai galėtų skirti ne du procentus, kaip dabar, o visus tris. Tačiau esami paramos gavėjai tenesidžiaugia per anksti. Mat išskirtinę teisę į didesnę paramą gautų tik viena privilegijuota juridinių asmenų grupė – profesinės sąjungos. Jei gyventojų 2 procentų paramos skyrimo aktyvumas liktų toksai pat, profesinės sąjungos dėl pakeisto įstatymo galėtų gauti papildomus kone 9 milijonus eurų. Tik jos, ir niekas kitas.

Profesinės sąjungos, kurios turi paramos gavėjo statusą, ir taip gali konkuruoti dėl gyventojų paramos. Bet juk tada reikia stengtis, įrodyti, kad veikla prasminga, ir kad gyventojas skirdamas du procentus pasirinktų būtent kurią nors profesinę sąjungą, o ne mokyklą ar bažnyčią. Taip sunkiau. Profesinėms sąjungoms paprasčiau ne gyventojus įtikinti, ir net ne savos profsąjungos narius, o tik kelis Seimo narius – pradžioje. Po to, dar keliasdešimt – ir prašom jums keli milijonai, ir net be jokios skriaudos kitiems paramos gavėjams.

Beje, profesinėms sąjungoms „priklausytų“ ne tik tas vienas paramos procentas, kaip yra su politinėmis partijomis. Skirtingai nuo politinių partijų, ir nuo kitų juridinių asmenų-paramos gavėjų, ir nuo meno kūrėjų, profesinės sąjungos galėtų pretenduoti į visus 3 paramos procentus! Profesinių sąjungų privilegijų troškimas taip išbujojo, kad jos braunasi net į paramos sritį – o nuo ten jau tik vienas žingsnis, kad užsiropštų ir ant paties altoriaus.

Kaip žinia, privilegijų profesinės sąjungos ir taip turi apsčiai. Pradedant nuo to, kad profesinės sąjungos veikia pagal specialųjį įstatymą, kuris nustato joms specifinį statusą palyginus su kitomis organizacijomis, baigiant Darbo kodeksu, o ir nerašytomis privilegijomis. Suprantama, kad prie gaunamų privilegijų priprantama. Tik štai tas privilegijas dalijantys – Seimo nariai – turėtų pagrįsti, už ką visa tai. Pavyzdžiui, kad buvo įteisintas vieno procento paramos skyrimas partijoms, tuo metu jos neteko teisės gauti paramos iš juridinių asmenų.

O štai už ką profsąjungoms siūlomas toks išskirtinis dosnumas – visai neaišku. Vieno įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad reikia panaikinti įstatymų prieštaravimus – mat susipainioję vos nesupriešino profsąjungų su politinėmis partijomis. Kitame aiškinamajame rašte priežastis irgi svieste išsviestuota – siūlo, kad gyventojui būtų lengviau gausiai remti profsąjungas. Palaukite, o tai profsąjungos kokiais nuopelnais užsitarnavo tokią privilegiją?

Kadangi jau kalba eina apie paramą gyventojų pajamų mokesčio lėšomis – dar vienas žodis apie finansų skaidrumą. Finansinės ataskaitos – retenybė pačių profesinių sąjungų gyvenime. Tokia reta, kad profsąjungų internetiniuose puslapiuose tenka ieškoti kaip kokio triufelio. Čia ir mielas paršiukas nepadės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šventės – ne mums
    Šventės – ne mums

    Štai ir baigėsi visą mėnesį Rusijoje trukęs pasaulio futbolo čempionatas. Dar viena futbolo šventė be mūsų – lietuvių. Vis dėlto 21-osios planetos pirmenybės nenuvylė. Vieniems dovanojo triumfo džiugesį, kitiems – a&sca...

  • Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?
    Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams?

    Vienas procentas transporto bendrovių Lietuvoje valdo 70 procentų viso mūsų šalies sunkvežimių parko ir paprastai dirba pelningiau negu mažosios transporto įmonės. Kaip pelningai dirbti mažiesiems vežėjams? Ar jiems būtina užaugti ir papil...

  • Du procentai moralės
    Du procentai moralės

    D.Trumpas. NATO. Du ar keturi procentai BVP? Grėsmės. Ir D.Grybauskaitė ant savo arkliuko – pakeliui į Briuselio olimpus. ...

    12
  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
  • Ne maištas, ne reforma. Kas tai?
    Ne maištas, ne reforma. Kas tai?

    Tai etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja nauja pedagogų darbo apmokėjimo tvarka. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, tai viešojoje erdvėje pasirodę skaičiai. 32 tūkst. mokytojų ir 22 tūkst. etatų, kuriuos si...

    1
  • Lietuva per brangi
    Lietuva per brangi

    Šventas atostogų metas rugpjūtis. Na, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kasmet šventvagiauja, neina atostogų, nors tu ką. Jau devynerius metus nepavargsta vargti. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mažumėlę bus su šeima – ke...

    1
  • Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?
    Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?

    Medikų misija gelbėti žmogaus gyvybę. Ir tikrai mūsų, Lietuvos medikai, yra profesionalūs, vertinami pasaulyje. Jie vertesni ir daug didesnių atlyginimų, ir daug daugiau visuomenės pagarbos. Tačiau socialinio draudimo sistema Lietuvoje ne tik netobu...

    3
  • Populistas pasikliovė likimu
    Populistas pasikliovė likimu

    Gajus gimė liepos 13-ąją senovės Romoje, todėl ne veltui buvo vadinamas dar ir Julijumi. Tiesa, niekas iš tuos laikus pamenančių senolių šiandien aiškiai neprisimena, ar ta diena buvo penktadienis. Gajaus vaikystės laikais Roma bu...

    3
  • Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?
    Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

    Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityj...

  • Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos
    Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos

    Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzij...

    2
Daugiau straipsnių