Padėtis Baltarusijoje kaista

Stebėtojai iš šalies nelinkę skirti daug dėmesio Baltarusijai.

Po nepriklausomybės paskelbimo šis valstybė beveik visą laiką stagnavo, vykdė represinę politiką ir palaikė neskaidrius, pataikūniškus santykius su Rusija, retkarčiais paįvairinamus menkai įtikinamo flirto su Vakarais. Vis dėlto dabar padėtis kaista, o NATO ir kiti kaimynai pradeda nerimauti.

Daugiausiai nerimo kelia karinės pratybos „Zapad 2017“, rugsėjo pradžioje prasidėsiančios Rusijos vakaruose ir Baltarusijoje. Ankstesnės jų versijos gerokai patampė nervus: per „Zapad 2009“ buvo repetuojama invazija į Baltijos šalis – neva reaguojant į „nacionalistų“ ataką prieš Baltarusiją. Tąsyk pratybas vainikavo branduolinio smūgio Varšuvai imitacija.

Nuo to laiko Vakarų šalių žvalgybos tarnybas dažnai netikėtai užklupdavo iš anksto neskelbtos pratybos, kuriose dalyvaudavo iki 100 tūkst. karių. Artėjantiems manevrams užsakyta daugiau kaip 4 tūkst. geležinkelio vagonų – gerokai daugiau negu reikia.

Rusija gali netgi pasinaudoti „Zapad 2017“ kaip priemone patikrinti savo pagrindinę strateginę prielaidą: kad jos „raketų kupolas“ suteikia pranašumą prieš kaimynes Baltijos jūros regione.

Daugiausiai nerimo kelia karinės pratybos „Zapad 2017“, rugsėjo pradžioje prasidėsiančios Rusijos vakaruose ir Baltarusijoje. Ankstesnės jų versijos gerokai patampė nervus.

Ukraina irgi nepatenkinta. Jeigu dalis Rusijos pajėgų po pratybų pasiliks Baltarusijoje, kariuomenės planuotojai Kijeve turės perkelti dalį savo negausių išteklių iš šalies rytinės dalies saugoti menkai ginamo šiaurinio fronto.

Vis dėlto šios pratybos nepopuliarios ir Baltarusijoje, kurios santykiai su Rusija pastaruoju metu buvo atvėsę. Kremlius įtūžo, kai Minsko vyriausybė įvedė bevizį režimą Vakarų šalių piliečiams. Maskva sugriežtino toną, reikalaudama nedelsiant apmokėti 550 mln. JAV dolerių skolą už dujas. Na, o Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka dabar reikalauja, kad „Zapad 2017“ būtų atviros NATO stebėtojams.

Taip pat daugėja ženklų, bylojančių apie Rusijos vaidmenį aktyvėjančioje Baltarusijos vidaus politikoje. Neseniai prasidėjo neramumų banga, žmonėms protestuojant prieš naują įstatymą, numatantį mokestį už „dykaduoniavimą“ trumpiau negu šešis mėnesius per metus dirbantiems asmenims. Jie buvo įpareigoti per metus sumokėti 250 dolerių, nors vidutinis atlyginimas šalyje – tik 380 dolerių per mėnesį.

Šis žingsnis, dvelkiantis sovietinių laikų persekiojimais, turi apsunkinti gyvenimą opozicijai ir pilietinės visuomenės aktyvistams, daugiausiai neturintiems nuolatinio darbo.

Ponas Lukašenka šio įsako vykdymą atidėjo, bet jis įžiebė protestus, kurių kulminacija buvo didelė (pagal Baltarusijos standartus) „Laisvės dienos“ demonstracija kovo 25-ąją, minint trumpo Baltarusijos ikisovietinio valstybingumo 99-ąsias metines. Daugybė žmonių buvo suimti.

Visgi tai nėra vien opozicijos protestai prieš autokratinę vyriausybę – paveikslas daug sudėtingesnis. Baltarusijos valdžia tvirtina atskleidusi Vakarų šalių remiamą Ukrainos ultranacionalistų sąmokslą surengti sukilimą, panašų į Maidano įvykius. Šie teiginiai atrodo mažai įtikinami. Daugelis apžvalgininkų taip pat laikosi nuomonės, kad dalis neva prodemokratiškos opozicijos yra Kremliaus marionetės.

Tai sunku įrodyti, bet aiškesnis Rusijos įtakos ženklas – gausėjančios sukarintos „kazokų“ grupės. Jų finansavimo šaltiniai ir orientacija – labai neaiškūs. Šios grupės tvirtina esančios „patriotinės“, bet ką tai reiškia – nežinia. Amerikiečių analitiko Paulo Goble’o nuomone, rusų žvalgybos pareigūnai apsimetinėja radikaliaisiais baltarusių nacionalistais, siekdami pakurstyti sumaištį. Be to, ponas Lukašenka menkai kontroliuoja savo paties jėgos struktūras, į kurias gali būti gausiai infiltravęsi Rusijos agentai.

Aišku, kad šį katilą maišo Kremlius. Apžvalgininkas Michailas Demurinas neseniai išreiškė mintį, kad Vakarai mėgina nuvilioti Baltarusiją toliau nuo Kremliaus „strateginės orbitos“. Jis tvirtino, kad Vakarai pastaruosius 25 metus stengėsi „performatuoti“ baltarusių smegenis, surezgę šimtų Amerikos ir Europos remiamų projektų tinklą; panaši taktika esą jau buvo panaudota Ukrainai „nulaužti“.

Žmonėms, iš tikrųjų dalyvaujantiems smarkiai išsklaidytose ir kukliose Vakarų šalių pastangose skatinti demokratiją Baltarusijoje, tokie pareiškimai gali pasirodyti malonūs. Tačiau mėginimai sukurti grėsmingą Vakarų įvaizdį gali būti pirmasis žingsnis, būtinas priverstinei Rusijos intervencijai pateisinti. Taigi, stebėkite šį regioną.


E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tonis

tonis portretas
Ir vel tas pats bebenciukas komentuoja.Per rusijos spauda jis daznai komentuoja.Ar ne
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mėnulio fazių ritmu
    Mėnulio fazių ritmu

    Klejojantis Seimas ruošiasi metro statybai, apie žodžio laisvę burnojanti Mėnulio brolija reikalauja rodyti per televiziją visą jų mitingą iš naujo, minia nori, kad iš narkomanų nebeatiminėtų vaikų, o portalai prisiminė laikus...

    11
  • Pirmyn į kolchozą
    Pirmyn į kolchozą

    Seimas po šešto (!!!) svarstymo pagaliau leido šunims loti. Štai visa dabartinių valdančiųjų esmė vienu sakiniu. Gal uždraustų, bet jei ir uždraudus tas šuva los? Ką su tokiu daryt? Atimt? O kur atėmus dėt? Ai, teg...

    108
  • Kai komplimentai gąsdina
    Kai komplimentai gąsdina

    Neseniai su įvairiataute kompanija įdomiai diskutavome komplimentų tema. Kaip visuomet, kalba prasidėjo nuo lygių teisių sampratos, kol neišvengiamai vieno vaikino buvo ištarta frazė: "Dabar jau nebegalima ir pasakyti panelei, kad ji ...

    5
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Žinios apie Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio mirtį smarkiai perdėtos. Kauno liberalų skyrius, demonstruodamas vidinę jėgą ir tvirtus raumenis, sugebėjo išlaikyti partijos stabilumą ir orumą. Todėl pelnytai Kaunas nusi...

    16
  • Pradžios pabaiga. 100 metų
    Pradžios pabaiga. 100 metų

    Prieš šimtą metų, vienuolikto mėnesio 11 dieną 10 val. 58 min. vokiečių snaiperio kulka pražudė reido metu iš pastato Belgijoje išėjusį britų imperijos kareivį, atvykusį į Europą iš Kanados, George‘ą Law...

    2
  • Apie A. Kubilių ir „Chelsea“
    Apie A. Kubilių ir „Chelsea“

    Nors Lietuvą ir Kroatiją skiria tūkstančiai kilometrų, šią savaitę net mūsų šalies provincijoje garsiai skambėjo kroatų kalba. Tiksliau, populiarus kroatų muzikos šlageris "Maksimalno". Vos nuaidėjus teisėjo &scaron...

    4
  • Blogiau už kvailį – tik iniciatyvus kvailys
    Blogiau už kvailį – tik iniciatyvus kvailys

    Ši tezė, įsisavinta būtinosios karinės tarnybos sovietų kariuomenėje metu, atgyja visu gražumu stebint pastarųjų dienų įvykius Kaune, pritaikant naują vaikų teisių apsaugos įstatymą praktiškai. ...

    7
  • Kiniška svajonė
    Kiniška svajonė

    Mama savo paaugliui sūnui liepė susirinkti nuo grindų išmėtytas kojines, išsiplauti nešvarius puodelius ir pasikloti lovą. Bet mama nenori jam pirkti naujo mobiliojo telefono. Net į kalbas nesileidžia, esą pinigų šį mėnes...

    9
  • Progresas pagal S. Skvernelį
    Progresas pagal S. Skvernelį

    Besibaigiant XXI a. antrajam dešimtmečiui, pasaulis toliau drąsiai juda progreso keliu. Antai Europos šalys viena po kitos uždraudžia laukinių gyvūnų pasirodymus cirkuose – šią savaitę tokiam sprendimui ryžosi ir Portugalij...

    8
  • Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų
    Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų

    Priešingai negu ankstesniais ketvirčiais, šių metų trečią ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie tikisi, kad būstas Lietuvoje per ateinančius metus pabrangs. ...

Daugiau straipsnių