Pasišokinėjimai ant liepto galo

Vakar daugiau kaip 40 000 medikų laukė Seimo sprendimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nuo šio balsavimo daug priklausė, ar bus visuotinis gydytojų ir slaugytojų streikas. Tuo pat metu iš visų pusių skambėjo rekviem mokslui. Universitetų katedros puošėsi kaspinais su užrašu „aukštojo mokslo laidotuvės“.

Ne tik nuojauta, bet ir faktai sako, kad šalyje artėja sisteminiai sprogimai. Tačiau ką visą tą laiką girdėjome iš valdžios?

Kaip atsaką į realias mokslo, universitetų ir medicinos žmonių keliamas problemas girdėjome tik premjero Skvernelio ir kitų valstiečių ministrų atsikalbinėjimus ar net kvailus juokelius. Pavyzdžiui, apie tai, kad kai jie pakels mokslo lygį, tada ir algos bus padidintos.

Kodėl šių sistemų problemos iškilo dabar, kai biudžeto pajamos didėja net puse milijardo eurų? Ko nepadarė valstiečių Vyriausybė? Pagaliau ar valstiečiai čia kalčiausi?

Ilgus metus bendru visų valdžių sutarimu vykdyta aukštojo mokslo dekonstrukcija artėja į pabaigą. Sistema agonijoje. Vien tik ją reanimuoti su kiekviena diena kainuos vis brangiau. O juk po to jai dar reikės įpūsti ir sveikatos.

Pabandykite suvilioti disertaciją užsienyje apgynusį jauną mokslininką pažadu, kad jis už 500 eurų dirbdamas universitete ir darydamas pasaulinio lygio tyrimus po 10-15 metų taps Vilniaus universiteto profesorium, gaunančiu „net“ 900 eurų algos.

Tą patį galima pasakyti apie mediciną. Mokykis iki 32 metų, kad po to uždirbtum mažiau nei padavėjas! Ilgus metus visų seimų ignoruota sveikatos apsaugos reforma ir tuo pat metu visų lygių valdžios atstovų sėkmingi bandymai dėl visų medicininio aptarnavimo bėdų kaltę suversti gydytojams priėjo liepto galą.

Gydytojai ir slaugytojos masiškai emigruoja, o valdžia, įskaitant visus sveikatos ministrus ir net Prezidentę, užuot sprendę problemą, reikalauja, kad gydytojai per dieną už tą pačią mizerišką algą priimtų dar dešimčia kita daugiau pacientų. Valdžia toliau kabinėjasi prie gydytojų. Kurie ir taip, kaip konstatavo prichoterapeutas E. Laurinaitis, jau yra totaliai pervargę.

Suprasti, kad tiek aukštojo mokslo, tiek sveikatos apsaugos sistemos nebeatlaiko perkrovų, kai gydytojas ar profesorius jau uždirba mažiau už padavėjus ir vairuotojus, didelio proto nereikia.

Valstiečiai turėjo metus, kad į 2018 m. biudžeto svarstymą ateitų bent jau su kuklia realių pertvarkų programa. Tačiau ką valstiečiai darė visus tuos metus?

Valstiečių vadas gynė Gretą ir Mileną. Postringavo, kad reikia išsaugoti net tas mokyklas, kurioje mokosi vos vienas vaikas. Šokinėjo į atlapus jį kritikuojantiems žurnalistams. Varė į neviltį nesibaigiančiomis kalbomis apie embrionus ir tautinius kostiumus kiekvienam vaikui. Pūtė miglą apie visus į laimę atvesiančią kovą su vynu ir alumi. Dėl kurio lietuviai pinigus ėmė leisti jau ne tik Lenkijoje, bet ir Latvijoje.

Valstiečių valdžia rado pinigų smarkiai pakelti algas prokurorams, regis, ras ir STT agentams. Tuo pat metu valstiečiai ieškojo būdų, kaip dar numesti pinigų stambiausiems žemvaldžiams. Net nesigėdijo aiškinti, kad ariama žemė šitiems ponams labai nusidėvi, todėl juos reikia atleisti nuo mokesčių. Prancūzui, vokiečiui ir olandui žemė nenusidėvi, o Karbauskiui ir Kaikariui nusidėvi. Tai gal jie dirbti nemoka?

Mokslininkai, profesoriai ir gydytojai nėra minia. Jie neina daužyti Seimo langų. Todėl valstiečiai buvo šventai įsitikinę, kad ant jų sprando galima bus joti ir toliau.

Bet viskam ateina galas. Turėtus laiko likučius S. Skvernelio Vyriausybė paleido vėjais. Todėl Lietuva renkasi į universitetų, mokslo ir sveikatos apsaugos laidotuves. Bet panašu, kad Seimo valstiečiams neužtenka smegenų suvokti net ir to.

Tuo metu, kai gydytojai laukė sveikatos apsaugai lemiamo Seimo balsavimo, paaiškėjo, kad Karbauskio, kuris Lietuvoje sumoka tik 1,61 proc. mokesčių nuo pajamų, verslas Latvijoje įtariamas nusukęs 0,5 mln. eurų mokesčių.

Kaip sako lietuvių liaudies patarlė, sotus alkano nesupranta.  Ir nesupras – kad ir kaip atkakliai per rinkimus liaudis bando įrodyti priešingai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Kada Karbauskis mokes mokescius?

visada

visada portretas
sakeu kad prie koncervų valdzios buvo gereu
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynybos taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynybos taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

Daugiau straipsnių