Pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje – didžiausias tarp Baltijos šalių

Lyginant šiuos duomenis su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pasitikėjimas ekonomika Lietuvoje išaugo +3,25 proc., o kitose Baltijos šalyse šis pasitikėjimas mažėjo – atitinkamai Latvijoje (-0,2 proc.), Estijoje (-4,5 proc.). Lygiai prieš metus mažiausias pasitikėjimas ekonomika Baltijos regione buvo Latvijoje, tačiau šiais metais labiausiai nepasitikima Estijoje.

„Džiugu yra tai, jog analizuojant naujausius duomenis pagal Bloomberg terminalą, galima aiškiai matyti, jog Ekonomikos pasitikėjimo indeksas Lietuvoje lenkia tiek Europos Sąjungos, tiek euro zonos vidurkius daugiau negu 6 proc. Tai rodo bendrą didesnį pasitikėjimą šalies ekonomika tiek iš verslininkų, tiek iš vartotojų perspektyvų‘‘, – teigia KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė dr. Aura Drakšaitė.

Lietuvoje sparčiai išaugo paslaugų sektoriaus pasitikėjimas ekonomika ir sumažėjo nepasitikėjimas gamybos ir statybos sektoriuose.

Privatus paslaugų sektorius drąsiai kėlė paslaugų įkainius vidaus rinkoje ir vartotojai su tuo susitaikė.

„Teigiama pasitikėjimo indekso dinamika pramonės ir statybų sektoriuje  gali būti sąlygojama kelerių priežasčių: po 2016-2017 m. dramatiško atlyginimų augimo verslo vadovai psichologiškai susitaikė su neišvengiamu atlyginimų kilimu ir dabar diegia pridedamosios vertės didinimo metodus savo įmonėse per procesų efektyvinimą, produkcijos kainų didinimą, atsisakydami neefektyvios veiklos.

Kitas aspektas – neigiama darbuotojų pasiūlos dinamika. Pernai įmonės prisitaikė prie  šių iššūkių ir dabar mato kelis šios problemos sprendimus per procesų skaitmeninimą (pramonė 4.0), darbo jėgos pritraukimą iš trečiųjų šalių. Tam padėjo Lietuvos Migracijos departamento sprendimai supaprastinti užsieniečių įdarbinimą, tiek kitų Europos Sąjungos šalių patirtis ir tiesioginė pagalba įdarbinant užsieniečius Lietuvoje.

Trečias aspektas – statybų sektoriuje vidaus poreikis išliko didžiulis ir įmonės jau turi susiformavę ateičiai užsakymų portfelius, pramonė taip pat yra įsitvirtinusi eksporto rinkose, kurios kol kas nerodo nerimo ženklų.

Privatus paslaugų sektorius drąsiai kėlė paslaugų įkainius vidaus rinkoje ir vartotojai su tuo susitaikė. Didelė išimtis ir skaudi problema išlieka švietimo ir sveikatos priežiūros sektoriuose (jei juos galime priskirti paslaugoms). Dėl pavėluotų ir dar vis vėluojančių vadybinių sprendimų pridedamoji vertė šiuose sektoriuose vienam darbuotojui išlieka labai maža. Kadangi šiuose sektoriuose dirba didelė dalis Lietuvos gyventojų, tai gali būti ir atsakymas dėl vartotojų pasitikėjimo indekso mažėjimo“, – komentuoja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Benjaminas Žemaitis.

„Didžiausias nepasitikėjimas šalių ekonomika buvo Slovakijoje, Graikijoje ir Rumunijoje. Visose šiose šalyse nepasitikėjimas ekonomika liko tiek statybos sektoriuose, tiek vartotojų atžvilgiu. Tuo tarpu labiausiai pasitikima šalies ekonomika Vengrijoje‘‘, – apibendrino KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto doktorantė Raminta Benetytė.

Ekonomikos pasitikėjimo indeksas rodo Europos Sąjungos šalių vartotojų ir verslininkų ekonominius lūkesčius iš skirtingų pozicijų ir yra skaičiuojamas nuo 1985 m. sausio, o Baltijos šalyse nuo 1993 m. (Estijoje nuo 1992 m.).  Šį indeksą skaičiuoja ir tarpusavyje valstybes lygina Europos Komisija. Indeksas sudaromas kiekvienai valstybei atskirai, taip pat išvedamas visos Europos Sąjungos ir euro zonos vidurkiai (iš Europos sąjungos šalių šis indeksas neskaičiuojamas tik Airijoje). Indeksas gaunamas vertinant pramonės, paslaugų, statybų ir mažmeninės prekybos sektorius bei vartotojų pasitikėjimo rodiklius.