Paukščių dienos pavasarį

Gilioje senovėje, priešistoriniais laikais, žmonės manydavo, kad dienos ilgumą, o ir pavasario šilumą ant savo sparnų parneša paukščiai. Kartu ir išsigelbėjimą nuo bado, šalčio, nepriteklių. Galbūt juos kas pavasarį atsiunčianti deivė Paukštė, kurios pėdsakus senosios Europos kultūroje atsekė garsioji mūsų mokslininkė, archeomitologijos pradininkė Marija Gimbutienė.

Pasirodo, jau pačių ankstyviausių civilizacijų archeologiniuose sluoksniuose randama paukštiškai žmogiškų skulptūrėlių ir atvaizdų ant indų. Paukščiai dažnai yra svarbiausi veikėjai įvairių tautų mituose; ten jiems priskiriamos labai reikšmingos funkcijos. Tai dievybės, kuriančios pasaulį; paukščiais pasiverčia dievai ar šamanai, žyniai, norėdami keliauti per visas tris mitinio pasaulio erdves – dangų, žemę, vandenis. Paukščiai yra ir toteminiai protėviai. Tarkime, vienos indėnų genties pranokėjas Baltasis Erelis tapo Jungtinių Amerikos Valstijų herbu. O štai kunigaikščių Radvilų herbo Juodasis Erelis puikuojasi Biržų miesto vėliavoje, o Kamajų herbas – juodasis strazdas.

Apskritai paukštelis gali būti įkvėpimo, likimo ištarmės, ateities numatymo, sielos, gyvybinės dvasios simboliu. Visa tai randame ir lietuviškose sakmėse, pasakose bei padavimuose. Trys paukščiai – kovas, gandras ir kregždė – nešė žmogui ugnį į jo šaltą ir nejaukų būstą...

Pavasaris džiugina paukščių balsais; oras jų tiesiog pritvinkęs. Net ir mieste skardena... Paprastieji liaudies muzikos instrumentai – švilpynės, lumzdeliai, skudučiai – neabejotinai mėgdžiojo paukščių balsus. Gal ir muzikavimas tokiu keliu atsirado? Rašytojas Balys Sruoga savo studijoje „Dainų poetikos etiudai“ pastebėjo, kad „...paukščių giedojimas labai skirtingas, – tam skirtingumui pažymėti liaudis turi pakankamai būdingų žodžių: žvirblis – čirškia, kregždė – čilba, vyturys – čiulba, lakštingala – suokia, tetervinas – ulbia, gulbė – ulduoja, gandras – klegnoja, zylelė – činkčioja, startelė – čikščioja, kielė – kivikčioja, tilvikas – klįra, slanka – pypčioja, griežlė – griežia, parplys – parpia, tutlys – tutna, baublys – baubia, volungė – klykia, čeklelė – čekšnoja, kurtinys – pakšnoja, gaidelis – riliuoja, antis – kvaksi, žąsis – girksi, strazdas – rykauja, apuokas – vaitoja, pelėda – ūbauja...“. Taigi, kiekvienas gamtos garsas turi savo pavadinimą. Kokia žodinga mūsų kalba!

Tradicinio kalendoriaus pavasario šventės taip pat pragysta paukščių balsais, tos išskirtinės dienos turėjo ir paukščių vardus. Štai pirmasis tarp sniegynų pasirodė vieversiukas, kaime dar tarmiškai vadinamas vyturiu, cyruliu, voversiu. Jo diena – vasario 24-oji, sutampanti su Motiejaus vardadieniu. Pavasario pragiedruliai apie tą metą jau ima griauti žiemos viltis. Vieversiukas – artojo draugas, Dievas jį sukūręs iš žmogaus prakaitu palaistyto žemės grumstelio.

Kovo 4-oji, Kazimierinės – tai Kovarnių arba Špokų (varnėnų) diena. Tą dieną reikėjo nors trumpam praverti tvartų duris, pradžiuginti galvijus saulės spindulėliu ir pirmaisiais pavasario garsais. Kad žinotų, jog nebeilgai teks tvarto tamsoje tūnoti... Kovai, tikėtina, „padovanojo“ lietuvišką vardą ir pačiam mėnesiui. Juk jo pradžioje iš pietvakarinių Baltijos bei Šiaurės jūrų pakrančių parskrenda šie juodžkiai. Jie netoli iš gimtinės buvo pasitraukę, kokį tūkstantį kilometrų. Daug kovų žiemoja dabar miestuose; šis gudrus paukštis išmoko prisišlieti prie žmogaus gyvenimo.

Kovo 10 dieną gimtinėn parskris jau 40 paukščių rūšių. Tai daugiausia tie mažieji giesmininkai. Ar suras paukšteliai naujai padarytų ir įkeltų inkilų? Beje, meistrauti berniukai seniau ir pramokdavo, inkilėlius darydami. Galima čia parodyti savo išmonę, meninę nuovoką, padirbdinant niekur nematytą namelį paukštukui. Svarbu tik angos dydį ir inkilo gylį išlaikyti tokius, kokius pataria ornitologai – paukščių žinovai. Manyta, jei tą naktį pašąla, tai šalti orai arba stiprios šalnos išsilaikys dar 40 parų. Kad būtų geras javų derlius, senovėje būta papročio šeimynai iškepti 40 bandelių. Tokių su „snapeliais“, vadinamų špokiukais.

Kovo 19-oji, Juozapinės, – Pempės (Knyvės) diena. Nuo tos dienos, kaip priežodis sako, „lydeka nerštan, o gervė – raistan“. Žemaičiai dar prideda: „Pempė sniegą nu kęso krapšto, kielė ledą spir”. Tačiau pati svarbiausia iš pavasario švenčių esanti kovo 25-oji diena. Tradiciniame kalendoriuje tai – gandro, šio mielo žmogaus įnamio, dar vadinamo starkumi, gužu, bacionu, parskridimo iš tolimos kelionės šventė – Gandrinė. Kitados šis metas laikytas ir metų pradžia. Ogi todėl, kad ne tik jau visi paukščiai parskrido, bet ir meška atbundanti ir iš savo irštvos išsiritanti karaliauti miške.

Dažname mūsų tautiniame paprotyje, tikėjime ar tautosakos kūrinyje slypi labai senų laikų atmintis, daugelio kartų patirtis, tėviškės gamtos pažinimas ir artumas jai. Pavasarinei gamtos atbudimo nuotaikai nelieka abejingas ir šių dienų žmogus. Kaip poeto Henriko Radausko sueiliuota:

Ir mes į pavasarį tirštą

Nugrimzdom, į ūžiantį tvaną,

Kur medžiai ir debesys tirpsta,

Kur paukščiai ir vėjai gyvena.


Šiame straipsnyje: paukščiaipavasaris

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

    5
  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    1
  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    1
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    2
  • Mojavimas vėzdu po mūšio
    Mojavimas vėzdu po mūšio

    Lietuvos politikai ir diplomatai paskelbė karą Baltarusijos atominei elektrinei (AE). Tačiau kaminai Astrave toliau kyla, o netrukus iš jų ir dūmas ims rūkti. ...

    4
  • Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai
    Tradicinio Pusiaugavėnio stebuklai

    Kovo 20-sios vidurdienį Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė orbitos pavasario lygiadienio tašką. Tai astronominė pavasario pradžia, daugelyje šalių pažymima kaip Žemės diena. O šios savaitės pabaigoje &ndash...

  • Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?
    Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

    Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji,  o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis &scaro...

    15
  • Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?
    Kaip pažaboti šešėlinę ekonomiką?

    Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, gaivindami iniciatyvą apriboti atsiskaitymus grynaisiais, siekia neatsilikti nuo Europoje pastaruoju metu vis labiau įsivyraujančių madų. Nors įvardintos „lubos“ – 5 tūkst. eurų įmonėms ir 3 ...

    2
Daugiau straipsnių