- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų?
Tokia tezė kyla iš vadinamosios Modernizacijos teorijos, aiškinančios, esą pasaulis vystosi tolygiai. Grindžiama ji dviem charakteringais pavyzdžiais: 1. Europos integracijos, teigiant, kad šis procesas paskatino buvusio socialistinio lagerio šalių vystymąsi. 2. "Azijos tigrų", pabrėžiant, kad Pietryčių Azijos šalys, anksčiau buvusios periferija, tapo pasaulio ekonomikos branduolio dalimi.
Alternatyvūs požiūriai, pavyzdžiui, neomarksizmas, laikosi požiūrio, kad tolygus pasaulio šalių išsivystymas – neįmanomas, nes branduolio šalys (Šiaurės Amerika, Vakarų Europa, Japonija ir kt.) negyventų taip gerai ir negalėtų išlaikyti savo dominuojamos padėties pasaulio ekonomikoje, jei neeksploatuotų periferijos ir pusiau periferijos. Neomarksistai sutinka, kad kai kurios valstybės, priklausiusios periferijai, gali tapti branduolio dalimi ("Azijos tigrai"), vis dėlto tai veikiau yra išimtis iš taisyklės. Kapitalistinė sistema, jų teigimu, – hierarchizuota ir branduolyje vietos visiems nėra.
Nesiplėtojant, Lietuvoje ilgą laiką teigta, kad šalis taps branduolio (Vakarų Europos) dalimi įstojusi į ES. Vėliau teigta, kad tai nutiks būnant euro zonoje. Dabar gi šnekama apie narystę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Deja, pažanga neįvyko (ir, tikėtina, neįvyks). Priešingai, būdama (santykinai) silpna ir įstojusi į ES bei euro zoną, Lietuva tik dar labiau susilpnėjo: nuo emigracijos iki kainų augimo, kas nemaža dalimi yra susiję su procesais euro zonoje ir t.t.
Esmė ta, kad norint tapti centro (branduolio) dalimi, nepakanka formaliai priklausyti įvairioms Vakarų organizacijoms. Būtina plėtoti aukštos pridėtinės vertės produkcijos gamybą. Būtent tai, ar šalis gamina technologiškai pažangias prekes, o vėliau jas brangiai parduoda kitiems, ar tik tiekia žaliavas, nusako jos vietą pasaulinėje ekonominėje sistemoje, t.y. ar ji yra periferija, ar centras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina3
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...