- Saulius Pocius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iš tos praėjusią savaitę besiskleidusios oficialiosios raštijos gali susidaryti įspūdis, kad genialumo bruožų turėjęs žmogus gyveno be priešų.
Tačiau tai, kad jis buvo be pykčio, nereiškia, jog to pykčio nebūta iš šalies. Kas galėtų šiandien pagaliau prisipažinti, kad išgrūdo Leonidą iš uostamiesčio, nors profesorius prieš 15 metų savo ateitį siejo tik su Klaipėdos universitetu ir net įsigijo butą Smiltelės gatvėje?
Pats L.Donskis apie priešus nelabai mėgo kalbėti ir šią temą mieliau gliaudė užuominomis, neminėdamas titulų ir pavardžių. Vis dėlto tie žmonės buvo per daug įtakingi akademinėse nomenklatūrose. Ar jis, tokio kalibro žmogus, bent kartą buvo tapęs kurios nors aukštosios mokslo įstaigos, kurių Lietuvoje turime per daug, rektoriumi ar prorektoriumi? Atsakymas: ne. Jums nekyla klausimas, kodėl?
Kai jau Kaune 2015 m. rektoriaus postą paliko Zigmas Lydeka, beje, taip pat fantastiškai iškilus žmogus, teko paklausti Leonido, kodėl jis vis netampa tuo, kuo seniai turėjo tapti. "Jie bijo mano atėjimo ir padarys viską, kad aš likčiau be postų. Man sako: geriau jau tu rašyk knygas", – toks buvo profesoriaus atsakymas.
Kai šiandien regi tuos viešus pasriūbavimus, kokio žmogaus netekome, ne taip sunku įžvelgti ir veidmainiškų grimasų, ir net atvirai niekšiškų pareiškimų.
"Liberalams nesiseka paskutiniu metu: Masiulis, dabar Donckis... Akivaizdu, net ir antgamtinis pasaulis prieš liberalizmą. Kedžio prakeiksmas – galingas."
"Nemėgo Šustausko? Karma nie za darma."
"Kaip jis gyveno ir ką nuveikė? Iškreipė filosofijos sąvoką, filosofiją pavertė kažkieno nesveikų fantazijų ir paslėptos patologinės neapykantos supančiam pasauliui mišraine? Neatsitiktinai jis "be pykčio" kaukę užsidėjo. Dėl tokios "netekties" reikia kelti nenatūraliai gedulingą isteriją?" (Kalba netaisyta).
Tai tik keletas pašlemėkų opusų, pasirodžiusių komentarų mėšlidėje profesoriaus mirties dieną.
Tiesa, jiems atkirtį davė kiti komentatoriai, apibendrinę: "Šviesuliai iškeliauja, "Lidl" fanatikai lieka."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina9
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...