Pinigai ne tik suaugusiųjų reikalas

Taisyklę, jog vaikai daug išmoksta iš savo tėvų, žinome visi. Tačiau išmokyti suaugusius naujų dalykų ar atkreipti dėmesį į primirštus gali ir vaikai.

Tuo įsitikinau bendraudama su įvairaus amžiaus moksleiviais iš visos Lietuvos. Šių metų pavasarį duris atvėrus išmaniai erdvei, skirtai moksleivių finansiniam švietimui – Finansų laboratorijai – joje jau spėjo apsilankyti kone 2000 moksleivių. Tai ne tik padėjo geriau suprasti, kokios temos bei klausimai labiausiai domina vaikus ir jaunuolius, bet ir atskleidė, ko mes, suaugusieji, galėtume pasimokyti iš vaikų.

Taupykite turėdami tikslą

Bendraudama su įvairaus amžiaus moksleiviais ir suaugusiais pastebėjau aiškią tendenciją: kuo žmonės yra vyresni, tuo rečiau jie gali įvardinti tikslus, kuriems taupo pinigus arba norėtų sutaupyti. Tuo metu vaikai visuomet mielai pasidalina savo svajonėmis: tai gali būti dviratis, riedlentė, nauja kuprinė ar stalo žaidimas. To suaugusieji galėtų pasimokyti iš vaikų. Konkretaus tikslo turėjimas yra pirmasis žingsnis, sudarant asmeninį taupymo planą. Žinodami, kam norime sutaupyti, galime tiksliau įvertinti, kokios sumos mums reikia ir per kiek laiko būtų realu ją sutaupyti.

Konkretaus svarbaus tikslo turėjimas ne tik disciplinuoja ir sutelkia, bet ir motyvuoja bei suteikia taupymui prasmę. Į šeimai svarbių tikslų ir išlaidų planavimą patariame įtraukti ir atžalas. Jei kartu planuosite šeimos vasaros atostogas, susidarysite atostogų biudžetą ir sutarsite visi kartu jo laikytis, ne tik parodysite vaikams tinkamą šeimos finansų planavimo pavyzdį, tačiau turėsite ir smagų bei visą šeimą įtraukiantį užsiėmimą.  

Ar galima pinigų skolintis iš savo vaiko?

Ne vienas jaunesnio amžiaus Finansų laboratorijos lankytojas yra pasiguodęs, jog tėvai ar vyresni broliai bei seserys kartais pasiskolina iš jų grynųjų pinigų smulkioms savo išlaidoms, tačiau skolos vėliau negrąžina. Greičiausiai suaugusieji tokias smulkias skolas tiesiog užmiršta arba mano, kad tai yra nesvarbu. Tačiau tai yra svarbu. Vaikai, kuriems net ir smulkios sumos yra reikšmingos, nes tai − jų gauti bei sutaupyti pinigai, visas skolas tikrai atsimena. Be to, vaikai paprastai nesupranta tokio suaugusiųjų elgesio motyvų ir turi visas galimybes perimti prastus asmeninių finansų valdymo įpročius.

Jeigu visgi kartais tenka pasiskolinti iš šeimos mažųjų keletą eurų, tai galima paversti naudinga pamoka. Pasiskolinote iš dukros ar sūnaus 5 eurus − susitarkite, kad rytoj skolą grąžinsite su nedidelėmis „palūkanomis“, pavyzdžiui, 10 procentų. Vaikas apsidžiaugs savo taupyklę papildęs papildomais 50 centų, o jūs turėsite puikią progą pademonstruoti, kas yra palūkanos ar kaip veikia skolinimas kredito įstaigose.

Tokiu pačiu principu jūs galite supažindinti atžalą su „indėlio“ sąvoka, pasiūlę savo santaupas kaupti pas jus už sutartas palūkanas.

Kada su vaikais pradėti kalbėti apie pinigus?

Kada yra tinkamiausias laikas pradėti kalbėti su vaikais apie pinigus − kai jie baigia mokyklą, kai sulaukia pilnametystės? Šių metų pradžioje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas studentų finansinės elgsenos tyrimas parodė, jog penktadalis Lietuvos studentų nesijautė tinkamai finansiškai pasirengę savarankiškam gyvenimui. Beveik pusė (44 proc.) studentų nurodė, jog pradėjus gyventi savarankiškai išlaidos maistui buvo ta sritis, kuri pareikalavo daugiau lėšų negu jie tikėjosi. 

Savarankiškas gyvenimas, kai tenka pačiam pasirūpinti ne tik savo buitimi, bet ir finansais, anksčiau ar vėliau pasibeldžia į kiekvieno jaunuolio duris. Kai kurie jų išvyksta iš tėvų namų studijuoti kitame mieste ar net kitoje šalyje iš karto po mokyklos baigimo. Tuo metu pradėti mokytis valdyti savo finansus, susidaryti asmeninį biudžetą, suvokti taupymo, atsakingo skolinimosi svarbą jau gali būti kiek per vėlu. Finansų instituto tyrimas parodė, jog trečdalis mūsų šalies studentų teigia daugiausia finansinių žinių įgavę jau pradėjus gyventi savarankiškai.

Pradėti kalbėti su vaikais apie pinigus, mokyti juos atsakingai elgtis su pinigais verta anksti, kai jie dar yra pradinukai ar net dar anksčiau. Tik svarbu tinkamai pasirinkti mokymo būdą, pasitelkiant į pagalbą žaidimus ir realius pavyzdžius, o vaikui augant atitinkamai didinti jo atsakomybę. Pavyzdžiui, 14-15 metų paauglio jau galima paprašyti parduotuvėje savarankiškai nupirkti produktų šeimos vakarienei. Tai – puikus praktinis būdas supažindinti atžalą su maisto produktų kainomis, kad pradėjus gyventi savarankiškai jos nestebintų. 

Pagrindinis finansinių žinių šaltinis – šeimoje

Minėtas tyrimas atskleidė, jog tėvai ir jų pavyzdys yra pagrindinis finansinių žinių šaltinis didžiajai daliai (58 proc.) mūsų šalies jaunuolių. Visgi kitas praėjusiais metais „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas apie kišenpinigius Lietuvos šeimose parodė, kad beveik penktadalis tėvų nepasikalba su vaikais apie tinkamą pinigų valdymą prieš pradedami duoti kišenpinigius ir tikisi, jog reikiamas pamokas vaikai išmoks patys per savo patirtį. Visgi jeigu norime, kad mūsų šalies jaunuoliai būtų kuo geriau pasiruošę savarankiškam gyvenimui bei laikui atėjus gebėtų priimti sąmoningus ir jiems tinkamiausius finansinius sprendimus, turėtume susitelkti ir padėti jiems visi: tėvai, pedagogai, verslo bei kitų sričių specialistai.

Ką galite padaryti jau šiandien, kad padėtumėte savo atžaloms pasiruošti savarankiškam gyvenimui? Rodykite tinkamą pavyzdį, nepraraskite kantrybės atsakinėdami į įvairiausius vaikams ir jaunuoliams kylančius klausimus apie pinigus bei patarkite vaiko klasės auklėtojui ar ekonomikos mokytojui ateinančiais mokslo metais suorganizuoti klasės apsilankymą Finansų laboratorijoje.

Apsilankymas „Swedbank“ Finansų laboratorijoje yra nemokamas, tačiau grupių vizitams būtina išankstinė registracija. Išsamiau apie Finansų laboratoriją: https://ziniuterasa.swedbank.lt/finansu-laboratorija



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    21
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    3
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    4
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
Daugiau straipsnių