Politinio korektiškumo orgija

Tarp nominantų vyrauja filmai su kultūrinio marksizmo ir politinio korektiškumo žinutėmis apie stiprias ir karingas moteris bei kūriniai, skatinantys toleranciją socialinėms mažumoms. Tarp šių juostų įsipainioja ir viena kita balta "šovinistinė" varna.

13 nominacijų gavo ispanų režisieriaus Guillermo del Toro (1964) politinio korektiškumo pasaka "Vandens forma" ("The Shape of Water"). "Pano labirinto" ("El laberinto del fauno", 2006) režisierius pateikia šiuolaikinę "Gražuolės ir pabaisos" versiją, pasakoja apie nebylės merginos (Sally Hawkins) ir humanoido-amfibijos (Doug Jones) romantišką ryšį. Šio režisieriaus filmai pasižymi itin įdomiu vizualiniu stiliumi, tad turėtų sudominti visus, kam svarbiausia yra ne kūrinio turinys, o ekrane matomo vaizdo grožis ir išskirtinumas.

8 nominacijas gavo puiki ir istoriškai tiksli karinė Christopherio Nolano (1970) drama "Diunkerkas" ("Dunkirk"). Viena nominacija mažiau teko kriminalinei Martino McDonagho (1970) komedijai "Trys skelbimų lentos už Ebingo, Misūryje" ("Three Billboards Outside Ebbing, Missouri"). Viena solidžiausių šių dienų aktorių Frances McDormand (1957) čia vaidina piktą ir įsiutusią motiną, terorizuojančią vietos valdžią ir policijos pareigūnus dėl jų neveiksnumo, tiriant jos dukters žmogžudystę. Šis filmas yra itin aktualus mūsų šaliai, kurioje valdžios ir biurokratų neveiklumas pasiekęs netoleruotiną lygį, o iš filmo veikėjos veiksmų yra ko pasimokyti kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties.

Tai penkta F.McDormand nominacija auksinei statulėlei gauti. Pirmąjį savo "Oskarą" ji laimėjo už nėščios policininkės vaidmenį kriminaliniame trileryje "Fargo" (1996). Tą kartą aktorė iš tiesų laukėsi kūdikio, tad tokiu būdu buvo įgyvendinta esminė Konstantino Stanislavskio (1863–1938) mokymo dogma – absoliutus susitapatinimas su personažu.

Dėl nesuvokiamų priežasčių net 6 nominacijas gavo ir biografinis filmas "Tamsiausia valanda" ("Darkest Hour"). Tai iš tiesų – keista. Pirmiausia šis filmas yra apie stiprų ir karingą vyrą Winstoną Churchillį (1874–1965). Antra, filmas yra sulaukęs vidutiniškų įvertinimų ir, kritikų sutarimu, be pagrindinio vaidmens atlikėjo Gary Oldmano (1958), daugiau nieko gero jame nėra.

Tiek pat nominacijų gavo ir naujausias Paulo Thomaso Anderseno (1970) filmas "Fantomo siūlas" ("Phantom Thread"), pasakojantis apie nelabai laimingą dizainerio ir jo mūzos meilę XX a. 6-ojo dešimtmečio Londone. Šis filmas išskirtinis tuo, jog juo trijų "Oskarų" savininkas Danielis Day Lewisas (1957) oficialiai baigia savo karjerą (jau bene trečią kartą).

Po 5 nominacijas gavo mokslinės fantastikos trileris "Bėgantis skustuvo ašmenimis, 2049-ieji" ("Blade Runner 2049") ir hipsteriškai pretenzingas oro pagadinimas "Boružė" ("Lady Bird"). Pirmajame filme pasakojama apie ateities klasių karą ir tai, kaip vargšus, priespaudoje gyvenančius, nuo žmonių nesiskiriančius robotus į šviesų socialistinį rytojų ves iš dviejų robotų lytinės sueities gimęs moteriškos lyties Mesijas. Antrajame, režisuotame aktorės Greta‘os Gerwing (1983), pasakojama apie jaunos merginos (Sasoirse Ronan) brendimą, kūrybines paieškas, romantinius pakilimus ir nuopuolius bei darbą kava kartoniniuose puodeliuose prekiaujančioje įstaigoje.

Kaip jau šešiasdešimt metų madinga kartoti, šis autobiografinis G.Gerwing filmas yra "visos kartos balsas bei paveikslas". Dviem statulėlėms buvo nominuotas ir naujausias Steveno Spielbergo (1946) filmas "Valstybės paslaptis" ("The Post"). Už laisvą žiniasklaidą ir žodžio laisvę agituojantis filmas pretenduoja į "Geriausio filmo" ir "Geriausios aktorės" kategorijas. Trijų statulėlių savininkei Meryl Streep (1949) tai jau dvidešimt pirma nominacija. Apie Pentagono dokumentų paviešinimą ir Watergate‘o skandalą pasakojanti juosta taip pat aktuali mūsų šaliai, atsižvelgiant į tai, kad čia valdančioji partija vis labiau kišasi ne į savus reikalus, o dabar jau nusitaikė ir į visuomeninio transliuotojo autonomiją.

Geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje ryškiausiai šviečia rusų filmas "Nemeilė", Kanų kino festivalyje laimėjęs "Žiuri" prizą. Naujausias "Leviatano" (2014) režisieriaus filmas objektyviai ir nešališkai pateikia dabartinės Rusijos puvėsius. Rusijos tema liečiama ir "Geriausios dokumentikos" kategorijoje. Čia kandidatuojantis filmas "Ikaras" ("Icarus") pasakoja apie dopingo sporte vartojimą, o kita juosta "Paskutinis žmogus Alepe" ("De sidste maend i Aleppo") apie Sirijos konfliktą. Tiesa, yra nemenki šansai, kad šias juostas užgoš meno su politika nepainiojantis "Veidai, kaimai" ("Visages, villages").

Geriausio animacinio filmo kategorijoje stipriausiai atrodo meksikiečių kultūrą ir mitologiją perteikiantis darbas "Koko" ("Coco").

Taip pat reikėtų paminėti dar vieną juostą – "Visi pasaulio pinigai" ("All Money In The World"). Kūrinyje apie piktą milijonierių, nenorintį užmokėti išpirkos už savo anūką, turėjo vaidinti Kevinas Spacey (1959). Juostos pasirodymo išvakarėse, šį aktorių susuko pramogų pasaulį apėmęs seksualinio priekabiavimo ir tvirkinimo šleifas. K.Spacey buvo pašalintas iš filmavimo, visas filmas buvo perfilmuotas iš naujo per labai trumpą laiką su nauju aktoriumi Christopheriu Plummeriu (1929).

Mes niekada nesužinosime, kaip būtų suvaidinęs ponas K.Spacey, tačiau C.Plummeris pasirodė taip stipriai, kad pusėtinam filmui "išmušė" vieną nominaciją. Kad ir koks būtų stiprus naujo aktoriaus pasirodymas, kad ir kiek nuodėmių būtų padaręs K.Spacey, tokie "perfilmavimai" vien dėl politinio korektiškumo absoliučiai nesiderina su demokratija bei kitomis vakarietiškomis vertybėmis bei atrodo itin nemaloniai.