- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Violeta Juodelienė
Ketvirtį amžiaus laukę antrosios Romos popiežiaus viešnagės, tėvo Pranciškaus viešnagę aptarinėsime turbūt tiek pat dienų. Stebėsimės nuoseklumu – kai ne tik kalba apie rodytiną dėmesį mažutėliams, bet ir pats jį rodo. Visą savaitgalį praleidžia svečiuose pas mažutę ir dėl to nevisavertiškumo kompleksų vis padraskomą bendruomenę, saugančią katalikybės sienas rytuose.
Minioje pastebėjo patį mažiausią žmogų, o mūsų kasdienybėje – net tą simboliškai nesimbolišką dviejų sostinių krepšinio komandų dvikovą. Kalba apie tikrąsias vertybes – ir važinėja šių dienų Lietuvos masteliais nesuvokiamai kukliu automobiliu iš pigiųjų segmento. Kažin kodėl būtent Lietuvoje kviečia ne šiaip krikščioniškai mylėti artimą savo, bet priimti kiekvieną su jo kitoniškumais? Tarsi žinotų pas mus vis didėjančią jau ne tik socialinę, bet ir kultūrinę atskirtį tarp norinčiųjų vadovauti ir tiesiog dirbti, amžinųjų lyderių ir intravertų, negalinčių atsigėrėti savo asmenukėmis keturkojų prieglaudos fone ir nepastebimai užauginančių svetimus neįgalius vaikus. Kas popiežiui Pranciškui pasufleravo mūsų problemišką santykį su istorija?
Kažin kodėl būtent Lietuvoje kviečia ne šiaip krikščioniškai mylėti artimą savo, bet priimti kiekvieną su jo kitoniškumais?
Pripažinkime: iš tiesų dažniau nei reikėtų spekuliuojame tautos kančia, paverčiame ją savo merkantilinių projektų įstatiniu kapitalu, tačiau ignoruojame kūnu ar dvasia okupacijos kančią patyrusius žmones, jų patirtį. Ir ta subtili veidrodžio metafora, kvietimas, užuot mėgavusis savimi, pastebėti savo artimuosius. Juk turėdami mažne sparčiausią pasaulyje internetą turbūt ir savo virtualiųjų kopijų – asmenukių sakurų, kalėdų eglučių ar egzotiškų atostogų peizažų fone – prikepame šalies masteliu išskirtinai daug. Dar, žinoma, stebėsimės, kodėl reikia leisti tiek pinigų vienam žmogui garbinti, kai aplink tiek skurstančiųjų. Murmėsime, patys nesuprasdami, kad mūsų murmesys užgožė pontifiko ne atrastas, bet tik primintas tiesas – universalias, tinkančias nepriklausomai nuo konfesijos, amžiaus ar socialinės padėties.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Šeštoji RESC ciklo su kandid...
-
Vilniuje atsisveikinama su G. ...
-
Lietuvoje prisnigo...
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaikąSkleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen10Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?111950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi2Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
