- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
V. Juodelienė
Progresyvieji europiečiai gali trumpam atsikvėpti: Prancūzijos maištininkams pritrūko jėgų naujajai revoliucijai įvykdyti. Užsimoję per vieną mūšį užimti savąją bastiliją – Eliziejaus rūmus – ultranacionalistai patyrė nesėkmę. Marine Le Pen nepavyko pirmajame ture laimėti Prancūzijos prezidento rinkimų – su Emmanueliu Macronu ji susikaus gegužės 7-ąją.
Situacija labai primena 2002-uosius, kada lygiai taip pat progresyvieji ne tik prancūzai, bet ir europiečiai užgniaužę kvapą stebėjo M.Le Pen tėvo bandymą sudrumsti vandenį Paryžiuje. Tąkart iš baimės, kad laimėti gali radikalas, už Jacquesą Chiracą balsavo net ir tie, kurie už jį labiau nekentė tik paties Jeano Marie Le Peno.
Vis dėlto šįkart padėtis gerokai rimtesnė. Skirtingai nei tėvas, kuriam iškilti padėjo primityvus nacionalizmas, XX a. aštuntąjį dešimtmetį dar nenusistovėjusi tuomečių Europos Bendrijų politika svarbią prancūzų tautinės savimonės dalį užimančio žemės ūkio klausimu, M. le Pen politinį kapitalą krauna užsienio "investuotojai". Ir tiesioginiai rėmėjai – Kremliaus finansiniai operatoriai, ir jėgos, sukuriančios prancūzų nacionalistams tokią palankią atmosferą, kad kyla rimta pagunda įtarti, jog savo teroristinių išpuolių kalendorių jie derina su politinėmis aktualijomis.
Jei dar pridėtume spaudimą, kurį Prancūzijos rinkėjų sprendimui daro "Brexit" sukelta ES identiteto krizė, galėtume kalbėti apie unikalią situaciją, kai prancūzai, patys to nenorėdami, sprendžia, ar ES tautų orkestras gali toliau groti savąją "Odę džiaugsmui", ar sugriežęs "Requiem" turėtų išsivaikščioti.
Padėtis sudėtinga dar ir todėl, kad kaip išsigelbėjimas nuo ultradešiniųjų vertinama E.Macrono pergalė būtų tik laikinas sprendimas. Šalis, per dešimtmečius nepajėgusi integruoti unikalios dydžiu musulmonų diasporos, pavirtusi aktyviu tarptautinio terorizmo taikiniu, susiduria su rimtomis ekonominėmis bei socialinėmis problemomis. Bent kol kas neatrodo, kad E.Macronas turėtų genialų jų sprendimo planą. Jei tokio nepasiūlytų ir tapęs prezidentu, pats to nenorėdamas virstų M.Le Pen sąjungininku, o progresyviesiems europiečiams teliktų melstis, kad pirmojo turo prakeiksmas Le Penų klaną pasivytų ir 2022-aisiais, per kitus prezidento rinkimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Maitinimo sektoriaus darbuotoj...
-
G. Landsbergis susitiko su Eur...
-
LKL: Vilniaus „Rytas“ – ...
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Kur eina karavanas?Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvojeGeležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
