Prezidentui teks spręsti Prancūzijos dilemas

Kai Francois Holland’as sekmadienį perdavė Prancūzijos branduolinio arsenalo paleidimo kosu Emmanueliui Macronui, jis taip pat perleido jam bauginamą problemų sąrašą. Nuo naujojo prezidento pasirinktų būdų jas spręsti artimiausiais metais priklausys ne tik jo šalies, bet ir Europos bei Didžiosios Britanijos saugumas.

Po „Brexit“ Europos Sąjungoje liks vienintelė karinė sunkiasvorė: Prancūzija. Jos ginkluotosios pajėgos turi modernių pajėgumų veikti sausumoje, jūroje ir ore (taip pat kibernetinėje erdvėje), bet kuriame Žemės rutulio taške. Jokia kita šalis negali su ja lygiuotis. Daugelyje pasaulio sričių – pavyzdžiui, Ramiajame vandenyne ir Šiaurės Afrikoje – Prancūzijos vaidmuo svarbesnis negu Didžiosios Britanijos.

Kaip ir mūsiškės, Prancūzijos ginkluotosios pajėgos yra smarkiai išsklaidytos. Kaip nurodoma idėjų kalvės „Friends of Europe“ naujoje ataskaitoje, „sūriu mintančios bemat pasiduodančios beždžionės“, tapusios amerikiečių patyčių taikiniu dėl Prancūzijos 2003 metų sprendimo nedalyvauti Persijos įlankos kare, dabar yra tapusios „karo varlėmis“.

Prancūzija pastaraisiais metais buvo labiau įsitraukusi į kovines operacijas užsienyje negu bet kuri kita ES šalis, įskaitant Britaniją. Nors ponas Hollande’as buvo teisingai pašiepiamas dėl savo silpnos vidaus politikos, jis buvo ryžtingas ir intervencijų užsienyje nevengiantis lyderis. Per konfliktus, pavyzdžiui, Libijoje arba Sirijoje, Prancūzija yra svarbesnė amerikiečių sąjungininkė negu kovų išvarginta Britanija.

Kitaip negu bet kurios kitos ES šalies, Prancūzijos ginkluotosios pajėgos atlieka svarbų vaidmenį kovojant su terorizmu šalies viduje: 10 tūkst. karių patruliuoja gatvėse ir saugo potencialius teroro atakų taikinius. 2015 metų gruodį, po Paryžiaus teroro, šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, nuolat pratęsiama iki šiol. Dabar Prancūzija namuose dislokuoja netgi daugiau karių negu užsienyje.

Tačiau Prancūzijai dar reikia modernizuoti savo branduolinį arsenalą. Mes Britanijoje iš savo patirties puikiai žinome, kad šaliai, kuri nėra supervalstybė, išlaikyti iš tikrųjų nepriklausomą strateginio branduolinio atgrasymo veiksnį gali būti bauginama našta.

Kai kuriais iš šių klausimų Prancūzijos visuomenės nuomonė yra vieninga. Išlaidos gynybai jau didinamos, o visi pagrindiniai kandidatai į prezidentus, išskyrus kraštutinių kairiųjų pažiūrų Jeaną-Lucą Melenchoną, pasisakė už tolesnį didinimą. Prancūzai pragmatiškai palaiko branduolinį atgrasymą. Ir jokie žmogaus teisių gynėjų protestai netrikdo šios šalies didelės ir neskrupulingos ginklų pramonės.

Tačiau Prancūzijai dar reikia modernizuoti savo branduolinį arsenalą. Mes Britanijoje iš savo patirties puikiai žinome, kad šaliai, kuri nėra supervalstybė, išlaikyti iš tikrųjų nepriklausomą strateginio branduolinio atgrasymo veiksnį gali būti bauginama našta.

Kova su terorizmu irgi visada palaikoma tvirto nacionalinio konsensuso. Prancūzijoje džihadistų smurto bijoma daug labiau negu Britanijoje. Kai kurie prancūzų ekspertai įsitikinę, kad jų sekuliari santvarka įsitraukusi į žūtbūtinę civilizacijų kovą ir kad ji tęsis dešimtmečius.

Vis dėlto esama ir pavojingų nesutarimų. Pažymėtina, kad politika Rusijos atžvilgiu tapo žaibolaidžiu nuleisti prancūzų nusistatymui prieš amerikiečius, temdančiam politinį peizažą tiek kairėje, tiek dešinėje.

Iš pagrindinių kandidatų vienintelis Macronas laikėsi bent jau vidutiniškai griežtos pozicijos Rusijos grėsmės Vakarams klausimu.

Marine Le Pen savo ruožtu puikavosi ryšiais su Kremliumi (palaikiusią ją tiek žodžiais, tiek finansiškai) ir atkartojo Donaldo Trumpo pareiškimą apie „atgyvenusią“ NATO.

Konservatyvusis Francois Fillonas, jau seniai palaikantis ryšius su Rusija, reiškė apgailestavimą dėl atšalimo Rytų ir Vakarų santykiuose bei pasisakė už glaudesnį bendradarbiavimą su Kremliumi, siekiant atremti islamistų grėsmę.

Ponas Melenchonas argumentavo, kad reikalingas naujas saugumo paktas, siekiant „suderinti sienas“ Europoje. Faktiškai tai buvo raginimas padalyti Rytų Europą Rusijos naudai.

Marine Le Pen ir kitų prorusiškų kandidatų į prezidentu pralaimėjimas kuriam laikui išsklaidys šį susirūpinimą. Ypač sunku įsivaizduoti, kaip NATO būtų galėjusi atlaikyti Le Pen prezidentavimą. Tačiau Prancūzijos transatlantinio bloko šalininkai per daug nedžiūgauja.

Per pirmąjį rinkimų ratą prorusiški veikėjai gavo daugiau kaip 61 proc. balsų. Gana vanagiškas Macronas ir nuosaikiojo srauto atstovas Benoit Hamonas surinko tik truputį daugiau kaip 30 proc. balsų.

Nepaisant visų kitų Macronui iškilusių sunkumų – pavyzdžiui, pastangų supažindinti Prancūzijos visuomenę su rinkos ekonomikos pagrindais, mažinti regioninę, socialinę ir religinę įtampą bei rasti bendrą kalbą su nepalankiai jį vertinančia politine sistema – jam taip pat teks parengti gynybos politiką ir įtikinti visuomenę ją priimti.

Į kompromisus linkęs prezidentas, susidūręs su ekonominėmis kliūtimis, vargu ar pritars neogolistų požiūriui, jog Prancūzija privalo skirti visus reikalingus išteklius, kad išliktų nepriklausoma karinė galybė. Prancūzija veikiausiai prisiderins prie to, kas yra likę iš Vakarų saugumo architektūros – tik klausimas kaip?

Vienas iš pasirinkimų – visomis išgalėmis palaikyti Europos gynybos bendradarbiavimą. Tai galėtų reikšti esminį susitarimą su Vokietija, kad Prancūzija suvienytų savo karinį svorį su vokiečių politiniu ir ekonominiu pranašumu. Šis scenarijus būtų populiarus tarp daugelio prancūzų rinkėjų, nemėgstančių Trumpo arba abejojančių jo įsipareigojimais palaikyti NATO.

Šis pasirinkimas būtų nelaimė Britanijai, nes ji atsidurtų Europos saugumo nuošalėje – ankstesnių kartų saugumo architektūros planuotojų apmaudui. Taip galėtų nutikti, bet kol Angela Merkel vadovauja Berlyne, šito nebus. Vokietijos kanclerė tiki, kad Amerika, kad kokių kvailysčių krėstų Baltieji rūmai, išlieka gyvybiškai svarbu Europos saugumo komponentas.

Kitas pagrindinis pasirinkimas – siekti glaudesnio bendradarbiavimo NATO viduje. Tokiu atveju būtų galima dar labiau sutvirtinti jau dabar puikius ryšius su Britanija (ypač žvalgybos, karinių jūrų pajėgų, branduolinio potencialo ir kibernetiniuose reikaluose).

Theresos May vyriausybė trokšta pabrėžti savo įsipareigojimus Europos saugumui, siekiant sumažinti „Brexit“ padarytą žalą. Prancūzijos kariai ir tankai jau yra dislokuoti Estijoje kartu su didesniu britų kontingentu; prancūzų karo lėktuvai dažnai matomi vykdantys Baltijos šalių oro erdvės policijos misiją, turinčią atgrasyti Rusiją nuo įsibrovimų.

Itin svarbiu elementu gali tapti Rusijos kišimasis į rinkimus Prancūzijoje, kai Macronas buvo šmeižikiškai vaizduojamas gėjumi arba mokesčių vengiančia žydų bankininkų marionete, o prieš jo kampaniją buvo rengiamos kibernetinės atakos, nutekinta jos elektroninių laiškų ir kitų dokumentų. Nors šios atakos nepasiekė tikslo, jos neabejotinai pademonstravo, kad Kremliaus rankos ilgos. Vienas iš pirmųjų pono Macrono laukiančių sprendimų – kaip į visa tai atsakyti.


E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.


Šiame straipsnyje: Prancūzija

NAUJAUSI KOMENTARAI

APKALTA!

APKALTA! portretas
DĖL SNORO AFEROS D.GRYBAUSKAITĘ - JAV MARIONETĘ, Į KALĖJIMĄ!

cha cha cha

cha cha cha  portretas
Fašistinė Putino klika patyrė visišką politinį fiasko. Kaip dabar bendrauti su Prancūzijos prezidentu kai rinkimų kampanijos metu – “Macronas buvo šmeižikiškai vaizduojamas gėjumi arba mokesčių vengiančia žydų bankininkų marionete, o prieš jo kampaniją buvo rengiamos kibernetinės atakos” ….O, paskui dar visam pasauliui skundžiasi, stena, dejuoja, kad rusų niekas negerbia, nemyli, nevertina, nesiskaito ir t.t.

Puikus straipsnis

Puikus straipsnis  portretas
Gerai nušviečia Prancūzijos problemas po rinkimų atitekusias naujai išrinktam prezidentui E.Macronui. Aptariami galimi problemų sprendimo variantai.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sporte – veltėdžių profiliai
    Sporte – veltėdžių profiliai

    Dažnai kartojama: sportas – sveikata. Na, kad šis užsiėmimas su fizine sveikata neturi nieko bendra, jau seniai aišku. ...

    6
  • Rusijoje kyla rimta opozicija V. Putinui
    Rusijoje kyla rimta opozicija V. Putinui

    „Dešimtys tūkstančių demonstrantų, kurie birželio 12-ąją išėjo į gatves net 150-yje Rusijos miestų, įskaitant Maskvą ir Sankt Peterburgą, sudarė didžiausią bet kada Putino eroje ligi šiol matytų protestų grandinę&l...

    11
  • Artėja nauja Europos integracijos banga?
    Artėja nauja Europos integracijos banga?

    Europos Sąjungos ir jos šalių vadovai susirinko į eilinį susitikimą Briuselyje. Tačiau jo atmosfera kiek kitokia, nei pastaraisiais metais. ...

    4
  • Jų pavardes mes žinome
    Jų pavardes mes žinome

    Ritantis žemyn žaliavalstiečių reitingams ir susilyginus su (o, siaube!) konservatorių, akys atsiveria net ištikimiausiems jų rinkėjams. Ar jos atsiveria patiems valdantiesiems – didelis klausimas. ...

    9
  • Tam davė, o...
    Tam davė, o...

    Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai,...

    2
  • Baltų dėmių bumas
    Baltų dėmių bumas

    Žurnalistų etikos inspektorė (asmens duomenų neviešiname, kad nepažeistume jos privatumo) žiniasklaidos gildijai išplatino naujas rekomendacijas. ...

    4
  • Lietuvoje B. Gatesas tik plytas tampyti galėtų
    Lietuvoje B. Gatesas tik plytas tampyti galėtų

    Garsus profesorius Alvydas Nikžentaitis skaitomiausiame portale delfi.lt aprašė sveiku protu nesuvokiamą situaciją. Į Lietuvą norima pasikviesti dirbti vieną aukščiausios klasės intelektualą. Ir štai prasideda tragikomedija. Migr...

    2
  • Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija
    Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija

    Praėjusią savaitę naujienų agentūroje ELTA buvo paviešintas pranešimas, skelbiantis, kad „mokslininkų grupė kreipėsi į LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių dėl aukštų viešų asmenų įvykdyto plagiato&...

    6
  • Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?
    Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?

    Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik Prancūzijoje, bet...

  • Savivaldybės išsuka saugiklius
    Savivaldybės išsuka saugiklius

    Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi "Lietuvos geležinkeliai", valstybės įmonėms uždr...

    1
Daugiau straipsnių