Prie Velykų stalo – pokalbiai apie kainas

Vidutiniškai namų ūkis, besiruošdamas Velykų šventei, maisto ir alkoholinių gėrimų per mėnesį nuperka 5 proc. daugiau negu įprastai. Statistikos departamento duomenimis, Velykų stalo produktai šiemet vidutiniškai yra šiek tiek brangesni negu prieš metus. Kita vertus, oficiali statistika rodo, kad vidutinis darbo užmokestis ir pensija per metus didėjo sparčiau negu kainos.

Kovą maisto produktai buvo 2,9 proc. brangesni negu prieš metus. Pagrindinis Velykų simbolis – kiaušiniai, likus savaitei iki Velykų, prekybos centruose kainavo tiek pat kaip ir prieš metus. Tą patį galima pasakyti ir apie vištienos ar kiaulienos gaminius, kurių kainos per metus nepakito.

Nors Velykos yra svarbiausia krikščionių šventė, ji nėra tokia svarbi vartotojų visuomenėje kaip Kalėdos. Pavyzdžiui, gruodį dėl švenčiamų Kalėdų ir Naujųjų metų maisto ir gėrimų nuperkama net ketvirtadaliu daugiau negu įprastai. Tad Velykos yra daug mažesnė našta gyventojų kišenei.

Palyginti su praėjusiomis Velykomis, daugiausia pabrango pieno produktai – pienas ar fermentinis sūris prekybos centruose kainuoja iki 10 proc. daugiau negu prieš metus. Jeigu pirkėjai tuo nesidžiaugia, tai tikrai geresnės negu prieš metus nuotaikos yra ūkininkai. Jie parduoda žaliavinį pieną beveik trečdaliu brangiau negu prieš metus. Beje, labiausiai per metus sumažėjo daržovių ir vaisių kainos – pomidorai ir agurkai yra beveik penktadaliu pigesni negu prieš metus, ir tai, matyt, yra ne tik palankesnių orų šalyse, iš kurių importuojamos pavasarį šios daržovės, padarinys.

Palyginti su praėjusiomis Velykomis, daugiausia pabrango pieno produktai – pienas ar fermentinis sūris prekybos centruose kainuoja iki 10 proc. daugiau negu prieš metus.

Alkoholinių gėrimų kaina kovą šoktelėjo 8,9 proc., o labiausiai brango alus, kurio kaina vidutiniškai augo beveik penktadaliu. Negalima atmesti ir prekybininkų, ir gamintojų indėlio, nes kaina augo netgi šiek tiek daugiau, negu ji turėjo didėti dėl padidinto akcizo. Visgi lėtas žmonių įpročių pasikeitimas lems tai, kad alkoholio vartojimas bent jau šiemet mažės nedaug, o didžiausią naudą dėl didesnio akcizo gaus šalies biudžetas.

Galima priminti, kad per praėjusias Velykas Lietuvoje neveikė nė viena mažmeninės prekybos „Lidl“ parduotuvė. Šiandien jų jau yra 27-ios ir jos atsiriekė ne tokį mažą visos maisto produktų prekybos rinkos gabalą. Didžiausias mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“ šių metų vasarį dar labiau įsitraukė į kainų karą su kitais mažmenininkais, o vartotojams didėjanti prekybos centrų konkurencija yra naudinga. Visgi galimas „Iki“ ir „Rimi“ prekybos tinklų susijungimas kelia nemažai abejonių, ar konkurencija mažmeninėje rinkoje vėl nesumažės.

Kur kas skausmingesnė gyventojams yra didesnė negu prieš metus degalų kaina. Prieš šias Velykas dyzelino kaina didžiausiuose degalinių tinkluose buvo beveik 20 proc. didesnė negu prieš metus. Visgi galima pastebėti, kad degalų kainų skirtumas įvairiuose miestuose dėl degalinių konkurencijos gali skirtis 5–8 proc., todėl keliaujant toliau pas gimines nereikia skubėti piltis degalų artimiausioje degalinėje.

Šiais metais gana vėlai švenčiamos Velykos žymi ir kitą žmonių didesnių išlaidų pradžią – jau prasidėjo gyventojų kelionės į sodus ir kaimus tvarkyti aplinką ir ruošti dirvą naujam derliui. Nors dažnai tokios išlaidos  ir neatsiperka, tačiau jos suteikia žmonėms malonios veiklos ir gerų emocijų bei primena, kad ne visada išlaidų ir naudos analizė svarbiausia. Tad mažiau šnekų apie kainas prie Velykų stalo, o daugiau apie vasaros planus.